Mažeikių–Rygos geležinkelis
Mažeikių–Rygos geležinkelis | |
Vieta | |
---|---|
Šalys | ![]() ![]() |
Miestai | Mažeikiai – Jelgava – Ryga |
Pagrindinė informacija | |
Operatorius | Mintaujos geležinkeliai, „Lietuvos geležinkeliai“ (iki 2008 m.) |
Statybų pradžia | 1867 m. |
Atidarymas | 1873 m. |
Techninė informacija | |
Mažeikių–Rygos geležinkelis (1867–1872 m.Rygos–Mintaujos geležinkelis, 1872–1894 m. Mintaujos geležinkelis) – geležinkelio linija, jungianti Mažeikius ir Rygą.
Istorija
redaguotiXIX a.
redaguotiGeležinkelis buvo tiesiamas dviem etapais – Rygos–Mintaujos ir Mintaujos–Mažeikių. 1867 m. Rygos–Mintaujos geležinkelio bendrovei (jos akcininkai – vietiniai Baltijos vokiečiai: grafas Palenas, baronas Hanas, Adolfas Tylo ir kt.) išduota koncesija atkarpai tarp Rygos ir Mintaujos (dabar – Jelgava), ji pradėta eksploatuoti 1868 m. Po to kai 1871 m. buvo atidaryta Liepojos–Romnų geležinkelio atšaka Kaišiadorys–Liepoja, 1871 m. gruodžio 8 d. Rygos–Mintaujos geležinkelio vadovybė kreipėsi į valdžią su prašymu sujungti Mintaują su Kaišiadorių–Liepojos ruožu.[1]
1872 m. kovo 18 d. patvirtintas leidimas tiesti Mintaujos–Mažeikių ruožą, o Rygos–Mintaujos geležinkelio bendrovė pervadinta Mintaujos geležinkeliu. Nutarta ruožą tiesti tarp Mintaujos ir Mažeikių, Muravjovo geležinkelio stotyje sujungiant su Liepojos–Romnų geležinkeliu. Atstumas tarp stočių turėjo neviršyti 25 km, linijoje numatytos 4 stotys (viena III klasės ir trys IV klasės). Darbai pradėti 1872 m. gegužės 12 d.[2] 1873 m. lapkričio 3 d. Jelgavos–Mažeikių ruožas (96,4 km) pradėjo viešąjį eismą.[3] 1894 m. geležinkelio linijos ilgis siekė 131 varstą.
1894 m. liniją išpirko ir perėmė valstybė. Tuo metu skola valstybei siekė 12 mln. rublių.[4] Geležinkelis siekė dalį krovinių nukreipti iš Liepojos uosto į Rygos uostą. Tam turėjo pasitarnauti ir valstybės vykdoma kainų geležinkelių politika: iš Ukrainos gabenamų javų pristatymo įkainiai į Liepoją ir Rygą buvo suvienodinti.
XXI a.
redaguoti2008 m. atkarpa Mažeikiai–Rengė buvo uždaryta dėl nerentabilumo. Dalis atkarpos bėgių nuardyta, bėgiai parduoti, o pabėgiai sukūrenti. „Mažeikių nafta“ produkcijos į Latviją gabenimui pradėjo naudoti ilgesnę apylanką per Šiaulius. Atkarpos uždarymu nepatenkinti Mažeikių gyventojai surengė parašų rinkimo akciją prašydami atkurti keleivinių traukinių susisiekimą su Latvija. 2010 m. „Mažeikių naftai“ ir „Lietuvos geležinkeliams“ pasirašius bendradarbiavimo sutartį pradėtas atkarpos atkūrimo projektas, sutarta dėl keleivinio traukinio Mažeikiai–Ryga (du reisai per dieną). Nors darbų pradžia buvo suplanuota 2010 m. gegužę,[5] atkarpa taip ir nebuvo atstatyta (2016 m. duomenimis).[6]
2017 m. spalio 2 d. Europos Komisija „Lietuvos geležinkeliams“ skyrė 27873000 eurų baudą už Europos Sąjungos antimonopolinių taisyklių pažeidimą. Nutarta, jog išardžiusi bėgius tarp Mažeikių ir Rengės įmonė sudarė konkurencijos kliūtis krovinių vežimo geležinkeliais rinkoje.[7] Išardyta atkarpa šiaip būtų įgalinusi norint vežti Mažeikių naftos produktus ne į Klaipėdos, o į Liepojos uostą.[6]
2018 m. rugpjūčio 14 d. „Lietuvos geležinkeliai“ oficialiai pradėjo išardyto 19 km geležinkelio ruožo Mažeikiai–Rengė atstatymą. 2019 m. gruodžio 30 d. paskelbta apie atstatytą ruožą – juo pravažiavo pirmasis bandomasis traukinys.[8]
2020 m. vasario 15 d. naujai atstatytu geležinkeliu iš Mažeikių į Rengę išvyko pirmasis krovininis traukinys. „ORLEN Lietuva" juo išgabeno naftos produktų krovinį į Latviją. 19 km ruože buvo suremontuotos arba atstatytos penkios pervažos, šeši tiltai, trys pralaidos, įrengtas arba atstatytas eismo valdymo sistemų ir susijusių ryšių bei elektros sistemų veikimas, atlikti kiti darbai.[9]
Stotys
redaguoti- Mažeikių geležinkelio stotis (1899–1918 m. Muravjovas)
- Rengės geležinkelio stotis
- Aucė
- Bėnė
- Apguldė
- Krimūnos
- Glūda
- Jelgavos geležinkelio stotis (iki 1917 m. Mintauja)
- Uolainė
- Tuorniakalnas
- Rygos geležinkelio stotis
Šaltiniai
redaguoti- ↑ Г. И. Косаковский (Gerasimas Kosakovskis). Железные дороги Литвы (Lietuvos geležinkeliai). – Vilnius, „Mokslas“, 1975. // psl. 55
- ↑ Г. И. Косаковский (Gerasimas Kosakovskis). Железные дороги Литвы (Lietuvos geležinkeliai). – Vilnius, „Mokslas“, 1975. // psl. 57
- ↑ Г. И. Косаковский (Gerasimas Kosakovskis). Железные дороги Литвы (Lietuvos geležinkeliai). – Vilnius, „Mokslas“, 1975. // psl. 82–83
- ↑ Г. И. Косаковский (Gerasimas Kosakovskis). Железные дороги Литвы (Lietuvos geležinkeliai). – Vilnius, „Mokslas“, 1975. // psl. 75
- ↑ Mažeikiškiai į Rygą vėl važiuos traukiniu
- ↑ 6,0 6,1 Didžiausia Lietuvos gėda
- ↑ Europos Komisija Lietuvos geležinkeliams skyrė 28 mln EUR baudą
- ↑ „Baigtas atstatyti Rengės geležinkelio ruožas“. delfi.lt. Delfi. ELTA, BNS. 2019-12-30. Nuoroda tikrinta 2024-03-15.
- ↑ Atstatytu geležinkelio ruožu į Rengę riedėjo pirmieji kroviniai Archyvuota kopija 2021-02-05 iš Wayback Machine projekto.