Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras
| Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras | |
|---|---|
| |
  Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras | |
| Vieta | Vilnius |
| Architektas | Elena Nijolė Bučiūtė |
| Statybų pabaiga | 1974 m. |
| Savininkas | Lietuvos Respublikos kultūros ministerija |
| Atidarymas | 1974 m. |
| Paskirtis | Teatras |
| Talpa | 1100 vietų |
Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras – teatras Vilniuje, biudžetinė nacionalinė įstaiga, organizuojanti muzikinio scenos meno kūrimą ir jo viešą atlikimą. Teatro steigėjas – Lietuvos Respublikos kultūros ministerija.
Operos ir teatro istorija LietuvojeKeisti
Operos teatro Lietuvoje pradžia galima laikyti 1636 m., kada Vilniuje, Žemutinėje pilyje, buvo pastatyta dramaturgo italo Virgilio Pucitelli opera „Il ratto d’Elena” („Elenos pagrobimas“).
XVII a. viduryje Vilniuje pradėjo lankytis italų, vokiečių operų trupės.
Po Abiejų Tautų Respublikos padalijimo, didikai, vis labiau slegiami rusų, ilgainiui didesnių teatrinių ansamblių nebepajėgė išlaikyti, todėl mirė kurį laiką egzistavęs vadinamasis Dvaro teatras.
1854 m. Vilniaus rotušės rūmuose atidarytas Vilniaus miesto teatras. Čia buvo statomos daugiausia italų, o vėliau ir rusų operos.
XIX a. pabaigoje vyko vadinamieji „Klojimų vakarai“ (Klojimo teatras). 1899 m. Palangoje pastatytas „Amerika pirtyje“ – pirmasis Lietuvoje viešai lietuvių kalba suvaidintas spektaklis. Jo autoriai – Antanas Vilkutaitis-Keturakis ir Juozas Vilkutaitis.
XIX a. su tautiniu atgimimu atėjo ir idėja sukurti tautinį teatrą, o kartu ir pirmąją lietuvišką operą. Jau po spaudos atgavimo, 1906 m. lapkričio 6 d. Vilniuje, dabartinės Lietuvos nacionalinės filharmonijos salėje, įvyko dramaturgo Gabrieliaus Landsbergio-Žemkalnio ir kompozitoriaus Miko Petrausko operos „Birutė“ premjera. Tai buvo pirmoji lietuviška opera.
1920 m. pabaigoje Kaune įsteigta Operos vaidykla. Pirmasis spektaklis – Giuseppe Verdi „Traviata“. 1922 m. pradžioje Vaidykla buvo suvalstybinta. 1925 m. baleto trupė atliko pirmąjį savarankišką spektaklį – Leo Delibes „Coppelia".
Vokietijai okupavus Lietuvą, 1941 m. pabaigoje Vilniuje buvo įsteigtas operos teatras.
Sovietams antrą kartą okupavus Lietuvą, operos teatras buvo atskirtas nuo dramos ir 1944 m. pavadintas Valstybiniu operos ir baleto teatru. 1948 m. jis buvo perkeltas iš Kauno į Vilnių.
1974 m. teatras persikėlė į naujus rūmus, ten, kur dabar ir įsikūręs Operos ir baleto teatras. Nuo 1998 m. teatras vadinamas Nacionaliniu operos ir baleto teatru.
2003 m. teatras įstojo į prestižines tarptautines meno organizacijas – asociaciją „Opera Europa“ ir ISPA (Tarptautinė atlikėjų menų draugija).
Pavadinimų kaitaKeisti
- 1920 – 1922 m. – Lietuvių meno kūrėjų draugijos Operos vaidykla
- 1922 – 1925 m. – Lietuvos valstybės opera
- 1925 – 1940 m. – Lietuvos valstybės teatras
- 1940 – 1941 m. – Valstybinis dramos, operos ir baleto teatras
- 1941 – 1944 m. – Kauno didysis teatras
- 1944 – 1990 m. – LTSR valstybinis operos ir baleto teatras, Darbo raudonosios vėliavos akademinis operos ir baleto teatras
- 1990 – Lietuvos opera
- 1990 – 1998 m. – Lietuvos operos ir baleto teatras
- Nuo 1998 m. Liepos 1 d. – Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras
Teatro veiklos tikslaiKeisti
- Puoselėti, kurti ir plėtoti nacionalinio muzikinio scenos meno tradicijas, formuoti ir pristatyti visuomenei šiuolaikinio muzikinio teatro tradicijas, kūrybiškai perteikti pasaulio muzikines kultūros vertybes.
- Sudaryti sąlygas talentingiems jauniems ir pripažintiems Lietuvos ir pasaulio meno kūrėjams bei atlikėjams dalyvauti teatro kūrybinėje veikloje.
- Formuoti šalies meninės kultūros įvaizdį, pristatant užsienio šalyse nacionalinės muzikinės kultūros pasiekimus.
- Ugdyti, formuoti ir tenkinti visuomenės poreikį profesionaliajam muzikinio teatro scenos menui.
VadovaiKeisti
- Juozas Grybauskas – 1947–1948 m., 1953–1955 m.
- Jonas Dautartas – 1952–1953 m., 1962–1963 m.
- Zenonas Paulauskas – 1954–1962 m.
- Vytautas Laurušas – 1963–1975 m.
- Virgilijus Noreika – 1975–1990 m.
- Juozas Širvinskas – 1991–1995 m.
- Jonas Aleksa – 1995–1997 m.
- Kęstutis Minderis – 1997–1999 m.
- Julius Adrejevas – 1999–2001 m.[1]
- Gintautas Kėvišas – 2002–2017 m.
- Sigitas Žutautas – 2017–2018 m.
- Jonas Sakalauskas - nuo 2018 m.
Operos solistaiKeisti
- Joana Gedmintaitė (sopranas)
- Sandra Janušaitė (sopranas)
- Viktorija Miškūnaitė (sopranas)
- Julija Stupnianek (sopranas)
- Regina Šilinskaitė (sopranas)
- Irena Zelenkauskaitė (sopranas)
- Laima Jonutytė (mecosopranas)
- Eugenija Klivickaitė (mecosopranas)
- Inesa Linaburgytė (mecosopranas)
- Jovita Vaškevičiūtė (mecosopranas)
- Mindaugas Jankauskas (tenoras)
- Rafailas Karpis (tenoras)
- Tomas Pavilionis (tenoras)
- Edmundas Seilius (tenoras)
- Eugenijus Chrebtovas (baritonas)
- Arūnas Malikėnas (baritonas)
- Dainius Stumbras (baritonas)
- Vladas Bagdonas (bosas)
- Egidijus Dauskurdis (bosas)
- Liudas Mikalauskas (bosas)
- Liudas Norvaišas (bosas)
ChorasKeisti
- Česlovas Radžiūnas – choro meno vadovas
- Petras Paulavičius – choro direktorius
- Alfredas Celiešius – chormeisteris
- Povilas Butkus – chormeisteris
- Jolanta Čiurilaitė – vokalo pedagogė
- Arūnas Malikėnas – vokalo pedagogas
BaletasKeisti
Baleto solistaiKeisti
Nailia Adigamova, Živilė Baikštytė, Inga Cibulskytė, Miki Hamanaka, Olga Konošenko, Eglė Špokaitė, Rasa Taučiūtė, Eligijus Butkus, Romas Ceizaris, Aurelijus Daraškevičius, Valerijus Fadejevas, Nerijus Juška, Aleksandras Molodovas, Aurimas Paulauskas, Martynas Rimeikis, Edvardas Smalakys, Igoris Zaripovas, Andrius Žužžalkinas, Anastasija Čumakova.
Baleto trupėKeisti
Inga Augutytė, Ana Baranova, Skaidrė Baranskaja, Goda Bernotaitė, Vaida Sniurevičiutė, Egle Brunzaitė, Žavinta Čičelytė, Asta Gailiušaitė, Evelina Kiršytė, Elena Dobrygina, Kristina Gudziunaite, Kristina Galalytė, Julija Turkina, Monika Garlauskaitė, Olga Lopatcenkova, Viktorija Gratulevičiūtė, Vita Jaristo, Urte Bareisyte, Maja Dolidze, Ilva Juodpusytė, Jelena Lebedeva, Margarita Makejeva, Eglė Medžiūnaitė, Antanina Maksimovič, Greta Gylytė, Jekaterina Romankova, Jolita Pilipavičiūtė, Olga Rudiakevič, Audronė Stackevičiūtė, Jolanta Stungytė, Margarita Verigaite, Tomas Ceizaris, Kipras Chlebinskas, Jaunius Kasperavičius, Laurynas Navickas, Anton Pestechin, Laimis Roslekas, Voicech Zuromskas, Daniil Kolmin, Kirill Kornilov, Žilvinas Beniuševičius, Gediminas Bubelis, Marius Miliauskas, Mantas Daraskevicius, Rimas Smalakys, Vaidas Steponkus.
OrkestrasKeisti
Orkestro vadovaiKeisti
- Sesto Quatrini - operos meno vadovas, dirigentas
- Ričardas Šumila – vyriausiasis dirigentas
- Robertas Šervenikas – dirigentas
- Martynas Staškus – dirigentas
- Julius Geniušas – dirigentas
- Domas Memėnas – orkestro direktorius
- Henrikas Tarvydas – orkestro koordinatorius
- Angelė Litvaitytė – orkestro koncertmeisterė
