Gintautas Kėvišas

Gintautas Kėvišas
2019 m.
Gimė	1954 m. lapkričio 13 d. Kaunas
Gyven. vieta	Laurų kvartalas, Vilnius
Tautybė	Lietuvis
Pilietybė	Lietuva
Tėvas	Architektas Napoleonas Kėvišas (1927–2011)
Motina	Finansininkė Genovaitė Kėvišienė (1924–2012)
Sutuoktinis (-ė)	Pedagogė Rūtelė Kėvišienė (g. 1954)
Vaikai	Martynas Kėvišas (g. 1981)
Veikla	Vadybininkas
Sritis	Kultūra
Partija	1999 m. LLS 2003 m. LiCS
Alma mater	LSSR konservatorija (1978)

Gintautas Kėvišas (g. 1954 m. lapkričio 13 d. Kaune) – Lietuvos pianistas, pedagogas, kultūros veikėjas.

Biografija

Išsilavinimas

1972 m. baigė Kauno 22-ąja vidurinę mokyklą. 1973 m. baigė J. Gruodžio aukštesniosios muzikos mokyklos fortepijono skyrių. 1978 m. baigė LSSR konservatorijos prof. Olgos Šteinbergaitės fortepijono klasę. 1980–1982 m. mokėsi Maskvos Gnesinų pedagoginiame muzikos institute (aspirantūra) prof. Jevgenijaus Libermano klasėje.

Karjera

Koncertavo kaip pianistas. Įkūrė kamerinės muzikos ansamblį, su juo gastroliavo Armėnijoje, Azerbaidžane, Gruzijoje, Estijoje, Islandijoje, Italijoje, Latvijoje, Slovėnijoje, Švedijoje.

1987–1988 m. Lietuvos nacionalinės filharmonijos generalinio direktoriaus pavaduotojas meno reikalams. 1988–2000 m. Lietuvos nacionalinės filharmonijos gen. direktorius.

1992-1994 m. dirbo Monake, vadovavo įstaigai. 2001-2002 m. gyveno ir užsiėmė veikla Monake.

2000 m. lapkritį – 2001 m. liepą LR kultūros ministras. 2003–2007 m. ir 2007–2011 m. Vilniaus miesto savivaldybės tarybų narys. 2005–2012 m. LMTA Tarybos pirmininkas.

Dirba kaip tarptautinių festivalių konsultantas bei tarptautinių meno projektų vadybininkas. 1997 m. įkūrė ir vadovavo „Vilniaus festivaliui”. Suorganizavo per 80 koncertų su lordu Yehudi Menuhinu, Lietuvos kameriniu orkestru ir Kauno valstybiniu choru P. Amerikoje (Buenos Airių Colon teatre), P. Afrikoje, Egipte, Europoje; kelias dešimtis Lietuvos nacionalinio simfoninio orkestro ir Kauno valstybinio choro koncertų žymiausiose pasaulio festivaliuose bei koncertų salėse, dalyvaujant Mstislavui Rostropovičiui, Krzystofui Pendereckiui, Jessye Norman, Maurice Andre, Jurijui Bašmetui, Vadimui Repinui, Julianui Rachlinui. Taip pat organizavo LNOBT baleto trupės gastroles Vokietijoje, Graikijoje, JAV (Vašingtono Kennedy Arts Centre), Japonijoje, Didžiojoje Britanijoje (Londono Barbican Centre), diriguojant Mstislavui Rostropovičiui.

Dalyvavo pagrindinių tarptautinių atlikėjų menų asociacijų – Tarptautinės atlikėjų menų asociacijos (ISPA), Tarptautinės menų vadybininkų asociacijos (IAMA), Europos festivalių asociacijos (EFA) – metinėse konferencijose ir generalinėse asamblėjose. Skaitė pranešimus ISPA konferencijoje Stokholme, tarptautinėje konferencijoje „Moderni kultūros vadyba – kultūros politikos dalis” Vilniuje, ES kultūros ir audiovizualinių reikalų ministrų apskritojo stalo diskusijoje Falune (Švedija), dalyvavo UNESCO organizuotoje kultūros ministrų apskritojo stalo diskusijoje.

LNOBT

2002–2017 m. buvo LNOBT generaliniu direktoriumi. Tuo metu spektaklius jame statė režisieriai Francesca Zambello, Gunter Kramer, Anthony Minghella, Robert Wilson, David Alden, Arnaud Bernard, Emilio Sagi, Andrejis Žagaras ir kt.

2017 m. nepasitikėjimą G. Kėvišu išreiškė visi aukščiausi valstybės pareigūnai: kultūros ministrė Liana Ruokytė Jonsson, Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis, premjeras Saulius Skvernelis, prezidentė Dalia Grybauskaitė. G. Kėvišo veiksmus pasmerkė ir Ramūnas Karbauskis, Gabrielius Landsbergis.

2017 m. birželio 12 d. kultūros ministrės atleistas iš LNOBT direktoriaus pareigų, remiantis VTEK nutarimu dėl viešų ir privačių interesų painiojimo.

2019 m. gruodžio 30 d. Vilniaus apygardos teismas atmetė G. Kėvišo prašymą grąžinti jį į pareigas LNOBT arba priteisti negautą darbo užmokestį už daugiau nei penkerius metus. 2020 m. spalio 14 d. LVAT panaikino VTEK nutarimą: komisija pripažinta išvadą surašiusi vienašališkai.

2022 m. balandžio 28 d. LAT atnaujino G. Kėvišo bylą dėl jam skirtos drausminės nuobaudos.

2023 m. rugsėjo 29 d. LAT galutinai ir neskundžiamai nusprendė, kad G. Kėvišo pažeidimas – šiurkštus, o atleidimas už jį – pagrįstas.

Narystė organizacijose

• Tarptautinės atlikėjų menų asociacijos (ISPA)
• 2002–2004 m. Europos festivalių asociacijos (EFA) tarybos narys
• Šiaurės šalių muzikos festivalio (Nordland Music Festival) Norvegijoje Meno tarybos narys.

Įvertinimas

• 1997 m. Naujojo Orleano miesto garbės pilietis;
• 1997 m. Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino V laipsnio ordinas;
• 1998 m. Norvegijos Karališkasis nuopelnų ordinas;
• 2001 m. Japonijos „Min-On“ koncertinės organizacijos menų apdovanojimas ir suteiktas garbės nario vardas;
• 2004 m. Ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Karininko kryžius;
• 2014 m. LR kultūros ministerijos Garbės ženklas „Nešk savo šviesą ir tikėk“;
• 2015 m. Lenkijos Prezidento dekretu apdovanotas ordinu „Už nuopelnus“ Karininko kryžiumi;
• 2016 m. Italijos Prezidento dekretu – Žvaigždės ordinu Karininko laipsniu;
• 2016 m. pavasarį paskirtas Slovėnijos garbės konsulu Lietuvoje;
• 2017 m. Prancūzijos Prezidento dekretu – nacionaliniu ordinu „Už nuopelnus“ Riterio laipsniu.

Nuorodos

• 2008 m. Lietuvos Respublikos Seimo rinkimai.

Išnašos

Politinis postas
Prieš tai: Arūnas Bėkšta	Lietuvos kultūros ministras 2000–2001 m.	Po to: Roma Žakaitienė