Lietuvos Respublikos Vyriausybė

 NoFonti.svg  Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta nuorodų į šaltinius
(pažymėtas nuo 2020 m. lapkričio).

Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su nuorodomis į šaltinius.

Lietuvos Respublikos Vyriausybė yra Lietuvos Respublikos ministrų kabinetas, atliekantis vykdomosios valdžios funkcijas. Ji vykdo įstatymus ir Seimo nutarimus bei Prezidento dekretus, valdo valstybės turtą ir kartu su Prezidentu vykdo šalies užsienio politiką. Vyriausybė taip pat turi įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, sudaro valstybės biudžetą ir teikia jį tvirtinti Seimui.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės pastatas Gedimino pr., Vilniuje

Vyriausybę sudaro Ministras Pirmininkas, kuris yra Vyriausybės vadovas, ir 14 ministrų.

Ministrą Pirmininką skiria Prezidentas, gavus Seimo pritarimą. Tuomet Ministras Pirmininkas su Prezidento pritarimu sudaro likusį kabinetą, o Vyriausybei ir jos programai turi pritarti Seimas.

Dabartinis, laikinai pareigas einantis, Sauliaus Skvernelio ministrų kabinetas darbą pradėjo 2019 m. liepą.[1] Jį sudaro ministrai iš Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos, Lietuvos socialdemokratų partijos (iki 2017 m.), Lietuvos socialdemokratų darbo partijos, Partijos "Tvarka ir Teisingumas" (iki 2019 m.) ir Lietuvos lenkų rinkimų akcijos – Krikščioniškų šeimų sąjungos (nuo 2019 m.).

2020 m. lapkričio 24 d. Ingrida Šimonytė Seime buvo patvirtinta 18-osios Lietuvos Respublikos Vyriausybės Ministre Pirmininke ir turi iniciatyvą, kartu su Respublikos Prezidentu, formuoti naująjį ministrų kabinetą.[2]

ĮgaliojimaiKeisti

Lietuvos Respublikos Vyriausybė atlieka vykdomosios valdžios funkcijas. Jos įgaliojimai yra apibrėžti Konstitucijoje ir Vyriausybės įstatyme.

StruktūraKeisti

Lietuvos Respublikos Vyriausybę sudaro Ministras Pirmininkas ir ministrai. Ministras Pirmininkas atstovauja Vyriausybei ir vadovauja jos veiklai. Kai Ministro Pirmininko nėra arba jis negali eiti pareigų, Prezidentas gali pavesti vienam iš ministrų pakeisti Ministrą Pirmininką ne ilgiau kaip 60 dienų.[3]

Ministras vadovauja savo atitinkamai ministerijai, spręsdamas klausimus, priklausančius ministerijos kompetencijos sričiai, ir vykdydamas kitas įstatymų numatytas funkcijas. Ministrai yra tiesiogiai pavaldūs ministrui pirmininkui. Ministrą gali laikinai pavaduoti kitas ministro pirmininko paskirtas vyriausybės narys.

MinisterijosKeisti

Ministerijos yra institucijos, leidžiančios ministrams valdyti jiems priskirtas sritis. Jos yra įsteigtos kaip viešieji juridiniai asmenys ir yra finansuojamos iš valstybės biudžeto.[4]

Lietuvoje yra 14 ministerijų:

Ministerija Veiklos sritys
Aplinkos Klimato kaita, aplinkos oras, vanduo, cheminių medžiagų valdymas, atliekos, planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimas, taršos integruota prevencija ir kontrolė, gamtos apsauga, miškai, saugomos teritorijos ir kraštovaizdis, teritorijų planavimas ir architektūra, statyba ir būstas, aplinkosauginiai mokesčiai, finansinės programos, ES ir tarptautinis bendradarbiavimas, EXPO, žmonių palaikų laidojimo reguliavimas, hidrometeorologija, žemės gelmių išteklių naudojimas ir apsauga, žalieji pirkimai.[5]
Energetikos Gamtinės dujos, elektra, energijos vartojimo efektyvumas, ES parama, tarptautinis bendradarbiavimas, moksliniai tyrimai ir inovacijos energetikoje, nafta, šilumos ūkis, atsinaujinantys energijos ištekliai, Ignalinos AE eksploatavimo nutraukimas, ES reikalų koordinavimas.[6]
Ekonomikos ir inovacijų Verslo aplinka, investicijos, inovacijos, eksportas, Europos Sąjungos fondų investicijos, turizmas, valstybės valdomos įmonės, skaitmeninė politika, tarptautinis bendradarbiavimas, viešųjų pirkimų politika.[7]
Finansų Administracinė informacija, biudžetas, mokesčiai, fiskalinė politika, valstybės skolos valdymas, finansų rinkų politika, apskaita ir atskaitomybė, vidaus auditas ir vidaus kontrolė, valstybės ir savivaldybių turto valdymas, viešojo ir privataus sektorių partnerystė, finansinės rizikos valdymo gairės, valstybės valdomų įmonių nekilnojamojo turto valdymas, veiklos efektyvumo tobulinimas, nemokumo politika, ekonominės klasifikacijos taikymas, ekonominės klasifikacijos taikymo DUK, savivaldybių DUK, turto ir verslo vertinimas.[8]
Krašto apsaugos
Kultūros Autorių teisės, archyvai, bibliotekos, regionų kultūra ir vaikų ir jaunimo kultūrinė edukacija, kilnojamųjų kultūros vertybių restauratorių atestavimas, kinas, kultūros ir kūrybinės industrijos, kultūros paveldo apsauga, Lietuvos kultūros paveldo skaitmeninimo politika, literatūra ir leidyba, muziejai ir galerijos, muzika, skaitymo skatinimas, tarptautinis bendradarbiavimas, tautinės mažumos, teatras, visuomenės informavimo politika, vizualieji menai, valstybinė kalba, Lietuvos valstybei reikšmingų kultūrinių-istorinių įvykių įprasminimas, dizainas, architektūra.[9]
Socialinės apsaugos ir darbo Šeima ir vaikai, socialinis draudimas, darbo rinka ir užimtumas, socialinė integracija, jaunimo politika, Europos Sąjungos investicijos, nevyriausybinių organizacijų politika, tarptautinis bendradarbiavimas ir ES, moterų ir vyrų lygybė, ataskaitos, socialinis pranešimas, tyrimai, socialinė statistika, konkursai, socialinės politikos aktualijos.[10]
Susisiekimo Transporto istorija, keliai ir kelių transportas, geležinkelių transportas, vandens transportas, oro transportas, saugus eismas, tranzitas ir logistika, ekstremaliųjų situacijų valdymas ir pavojingųjų krovinių vežimas, elektroniniai ryšiai, paštas, žemės paėmimo visuomenės poreikiams projektai.[11]
Sveikatos apsaugos Asmens sveikatos priežiūra, visuomenės sveikatos priežiūra, farmacinė ir kita su tuo susijusi veikla, sveikatos draudimas, programos ir projektai, e. sveikata, tarptautinis bendradarbiavimas, Europos Sąjungos investicijos, darbo grupės ir komisijos.[12]
Švietimo, mokslo ir sporto Švietimo struktūrinė reforma, patyčių ir smurto prevencija, ikimokyklinis, priešmokyklinis, pradinis, pagrindinis, vidurinis, netradicinis, specializuotas ugdymas, specialusis ugdymas(is), mokymosi ir švietimo pagalba, neformalusis vaikų švietimas, profesinis mokymas, suaugusiųjų švietimas, švietimo finansavimas ir aprūpinimas, užsienio lietuvių lituanistinis švietimas, aukštosios mokyklos, studijų tarptautiškumas, lituanistika ir baltistika.[13]
Teisingumo Teisėkūros procesas, civilinės būklės aktų registravimas, registrai, teisinės institucijos, baudžiamoji justicija, politinių partijų steigimas ir registravimas, religinių bendruomenių ir bendrijų reguliavimas, mediacija, pramoninės nuosavybės apsauga, teismo ekspertai, valstybės garantuojama teisinė pagalba, vartotojų teisių apsauga, smurtinių nusikaltimų žalos kompensavimas, transporto avarijų ir incidentų tyrimai, korupcijos prevencija, atstovavimas Europos Žmogaus Teisių Teisme, atstovavimas Europos Sąjungos teismuose, Europos Sąjungos reikalų koordinavimas, teisininko profesinės kvalifikacijos pripažinimas.[14]
Užsienio reikalų
Vidaus reikalų Viešasis saugumas, migracija, viešasis administravimas, regionų plėtra, vietos savivalda, valstybės tarnyba, tarptautinis bendradarbiavimas.[15]
Žemės ūkio Kaimo plėtra, tiesioginė parama 2015-2020 m., maisto sauga ir kokybė, žemės ir maisto ūkis, žuvininkystė, žemėtvarka, tautinis paveldas, mokslas, mokymas ir konsultavimas, valstybės pagalba, registrai, bendroji žemės ūkio politika.[16]

Dabartinis ministrų kabinetas (2016-2020 m.)Keisti

 
Laikinai einantis pareigas Ministras Pirmininkas Saulius Skvernelis

2016 m. gruodžio 13 d. 17-osios Lietuvos Respublikos Vyriausybės ministru pirmininku buvo paskirtas Saulius Skvernelis, kuris vadovavo Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos rinkimų sąrašui. Vyriausybė sudaryta po 2016 m. spalio mėn. vykusių Seimo rinkimų ir vėlesnio susitarimo dėl koalicijos tarp LVŽS ir Lietuvos socialdemokratų partijos. 2019 m. liepos mėnesį buvo pasirašyta nauja koalicijos sutartis tarp LVŽS, socialdemokratų darbo partijos, LLRA-KŠS ir Teisės ir teisingumo partijos.

Ministrų kabineto sudėtis:

Ministerija Vardas, pavardė Partija
Ministras pirmininkas Saulius Skvernelis Nepriklausomas
Aplinkos Kęstutis Mažeika LVŽS
Energetikos Žygimantas Vaičiūnas Nepriklausomas
Ekonomikos ir inovacijų Rimantas Sinkevičius LSDDP
Finansų Vilius Šapoka Nepriklausomas
Krašto apsaugos Raimundas Karoblis Nepriklausomas
Kultūros Mindaugas Kvietkauskas Nepriklausomas
Socialinės apsaugos ir darbo Linas Kukuraitis Nepriklausomas
Susisiekimo Jaroslav Narkevič LLRA-KŠS
Sveikatos apsaugos Aurelijus Veryga Nepriklausomas
Švietimo, mokslo ir sporto Algirdas Monkevičius Nepriklausomas
Teisingumo Elvinas Jankevičius Nepriklausomas
Užsienio reikalų Linas Antanas Linkevičius LSDP
LSDDP
Vidaus reikalų Rita Tamašunienė LLRA-KŠS
Žemės ūkio Andrius Palionis LSDDP

Šiuo metu yra formuojama 18-oji Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Jai vadovaus Ingrida Šimonytė.

Ministerija Vardas, pavardė Partija
Ministras pirmininkas Ingrida Šimonytė Nepriklausoma

Ankstesnės VyriausybėsKeisti

Šiuo metu formuojama 18-oji vyriausybė po nepriklausomybės atkūrimo 1990 m. kovo 11 d.

 
Kazimiera Prunskienė, pirmoji ministrė pirmininkė po nepriklausomybė atkūrimo

Kazimiera Prunskienė buvo pirmoji atkurtos nepriklausomos Lietuvos Respublikos ministrė pirmininkė, paskirta Lietuvos Aukščiausiosios Tarybos 1990 m. kovo 17 d., nors Vyriausybės įstatymas buvo priimtas tik kovo 22 d.[17] K.Prunskienės vyriausybė atsistatydino po nepilnų metų, ją pakeitė alberto šimėno, Gedimino Vagnoriaus, Aleksandro Abišalos vyriausybės. Pirmosios vyriausybės rūpinosi Lietuvos diplomatiniu pripažinimu bei ekonominėmis problemomis, kurias sukėlė trintis su žlungančia Sovietų Sąjunga ir sovietinės ekonominės sistemos transformacija.[18]

Po 1992 m. Seimo rinkimų Lietuvos demokratinė darbo partija suformavo vyriausybę, kuriai iki 1993 m. prezidento rinkimų vadovavo pramonininkas Bronislovas Lubys, po to jį pakeitė Adolfas Šleževičius.[19] Jo vyriausybė daugiausia dėmesio skyrė monetariniam valstybės stabilumui, infliacijos suvaldymui. 1996 m. vasario mėn. A.Šleževičius buvo priverstas atsistatydinti po to, kai atsiėmė savo indėlį iš banko, kuris netrukus žlugo.[20] Vietoje jo paskirtas Laurynas Stankevičius.

1996 m. Lietuvos Seimo rinkimus laimėjo Tėvynės Sąjunga. Ji kartu su Lietuvos krikščionių demokratų partija sudarė vyriausybę, kuriai vadovavo Gediminas Vagnorius. 2009 m. pavasarį G.vagnoriaus vyriausybei pavyko išsilaikyti per balsavimą dėl nepasitikėjimo Seime, tačiau netrukus jo vyriausybė atsistatydino.[21] Ministru pirmininku tapo tuo metu populiarus vilniaus meras Rolandas Paksas. Jo vyriausybė išsilaikė tik penkis mėnesius ir atsistatydino po to, kai Rolandas Paksas viešai atsisakė pasirašyti Mažeikių naftos privatizavimo sutartį.[22] Nuo 1999 m. lapkričio iki artimiausių Seimo rinkimų 2000 m. spalį ministru pirmininku buvo Andrius Kubilius.

Ministras Pirmininkas Partija Ministrų kabinetas
1 Kazimiera Prunskienė Nepriklausoma (Sąjūdis) K. Prunskienės ministrų kabinetas
2 Albertas Šimėnas Nepriklausomas (Sąjūdis) A. Šimėno ministrų kabinetas
3 Gediminas Vagnorius Nepriklausomas (Sąjūdis) G. Vagnoriaus I ministrų kabinetas
4 Aleksandras Abišala Nepriklausomas (Sąjūdis) A. Abišalos ministrų kabinetas
5 Bronislovas Lubys Nepriklausomas (Lietuvos demokratinė darbo partija) B. Lubio ministrų kabinetas
6 Adolfas Šleževičius Lietuvos demokratinė darbo partija A. Šleževičiaus ministrų kabinetas
7 Laurynas Stankevičius Lietuvos demokratinė darbo partija L. Stankevičiaus ministrų kabinetas
8 Gediminas Vagnorius Tėvynės sąjunga G. Vagnoriaus (II) ministrų kabinetas
9 Rolandas Paksas Tėvynės sąjunga R. Pakso ministrų kabinetas
10 Andrius Kubilius Tėvynės sąjunga A. Kubiliaus ministrų kabinetas
11 Rolandas Paksas Lietuvos liberalų sąjunga R. Pakso (II) ministrų kabinetas
12 Algirdas Brazauskas Lietuvos socialdemokratų partija A. Brazausko ministrų kabinetas
13 Algirdas Brazauskas Lietuvos socialdemokratų partija A. Brazausko (II) ministrų kabinetas
14 Gediminas Kirkilas Lietuvos socialdemokratų partija G. Kirkilo ministrų kabinetas
15 Andrius Kubilius Tėvynės sąjunga - Lietuvos krikščionys demokratai, A. Kubiliaus (II) ministrų kabinetas
16 Algirdas Butkevičius Lietuvos socialdemokratų partija A. Butkevičiaus ministrų kabinetas
Šaltinis: [23]

ŠaltiniaiKeisti