Atverti pagrindinį meniu
Roma-orn.png
Senovės Romos istorija
Priešistorinė Italija
Etruskai
Didžioji Graikija
Romos karalystė
Romos respublika
Romos imperija
Julijų-Klaudijų dinastija > Flavijų dinastija > Nervų-Antoninų dinastija > Severų dinastija > Konstantinų dinastija > Valentinianų dinastija > Teodosų dinastija
Vakarų Romos imperija
Italijos istorija

Nervų dinastijaRomos imperatorių dinastija, valdžiusi 96 – 138 m. Dar vadinama Nervų–Trajano dinastija arba Ulpijų dinastija (pagal Trajano giminės pavardę). Šiai dinastijai priklausė trys imperatoriai:

  • Nerva (valdė nuo 96 m. iki mirties 98 m.) – pirmasis imperatorius, savo įpėdinį pasirinkęs pagal sugebėjimų kriterijų, o ne pagal paveldėjimo. Ši praktika istorikų vertinama kaip davusi didelę naudą Romai, ir nuo Nervos valdymo pradžios skaičiuojamas penkių gerųjų imperatorių laikotarpis (terminą pirmasis panaudojo istorikas Edward Gibbon). Taip pat Nerva amnestavo daugumą Domiciano režimo aukų – ištremtų ar įkalintų jo politinių priešų, gražino savininkams jo konfiskuotus turtus, uždraudė panašius susidorojimus ateityje. Tačiau Domicianui ištikimi pretorijai užėmė rūmus, paėmė imperatorių įkaitu ir privertė jį išduoti Domiciano nužudymu kaltinamus asmenis bei padėkoti pretorijams už šį žingsnį. Nors šio užpuolimo metu Nerva nenukentėjo, jo autoritetas ir reputacija buvo sužlugdyta. Norėdamas sustiprinti valdžią, netrukus imperatorius savo įpėdiniu paskyrė Trajaną, germanų provincijų pasienio karvedį. Nerva mirė sava mirtimi, pasak kai kurių šaltinių – nuo karštinės.
  • Trajanas (valdė nuo 98 m. iki mirties 117 m.) – žinomas kaip imperatorius, kurio valdymo metu Romos imperijos teritorija buvo išsiplėtusi labiausiai. Trajanas užkariavo visą pietinę Partiją su Babilonu ir Seleukija, partų sostinę Ktesifoną ir visą teritoriją iki Persijos įlankos. Mesopotamiją padaręs Romos provincija, Trajanas tęsė karą ir užėmęs Susos miestą pasodino į sostą marionetinį karalių. Niekada anksčiau ir niekada po to Romos imperija nebuvo tiek išsiplėtusi į rytus. Atsitraukti jį privertė Imperijoje kilęs žydų sukilimas. Pakeliui Trajanas susirgo ir mirė nespėjęs grįžti į Romą. Manoma, kad tai galėjo būti sužeidimo ankstesniame mūšyje pasekmė.
  • Adrianas (valdė nuo 117 m. iki mirties 138 m.) – niekada oficialiai nepaskelbtas įpėdiniu, tačiau pasak Trajano žmonos Pompėjos Plotinos, imperatorius prieš mirtį pasirinko būtent jį. Nėra žinoma, ar tai tiesa, ar Pompėja pati tai sugalvojo dėl savo palankumo Adrianui. Iš pradžių užsitikrinęs armijos palankumą, vėliau jos pagalba Adrianas įgijo ir senato pritarimą. Dar vėliau buvo rasti tariamai Trajano dokumentai, kuriais jis paskiria Adrianą savo įpėdiniu. Jų autentiškumas jau tada buvo stipriai kvestionuotas, tačiau tai neturėjo reikšmės, kai jį palaikė ir armija, ir senatas. Tapęs imperatoriumi, gražino partams Mesopotamiją, tačiau pasiliko kitas Trajano užkariautas teritorijas. Buvo žinomas kaip apsišvietęs imperatorius, rėmė menus, kultūrą, pats rašė poeziją. Mėgo Graikijos kultūrą. Egipte įkūrė Antinopolio miestą Nile nuskendusio draugo Antinojo garbei. Mirė sava mirtimi.

Po Adriano valdė Antoninų dinastijos pradininkas Antoninas Pijus. Kartais šios dinastijos vadinamos bendrai: Nervų–Antoninų dinastija.