Vadžgirys
 | ||
|---|---|---|
  Vadžgirys |
||
| Koordinatės | 55°15′11″š. pl. 22°55′08″r. ilg. / 55.253°š. pl. 22.919°r. ilg.Koordinatės: 55°15′11″š. pl. 22°55′08″r. ilg. / 55.253°š. pl. 22.919°r. ilg. | |
| Apskritis |  Tauragės apskritis
| |
| Savivaldybė |  Jurbarko rajono savivaldybė
| |
| Seniūnija | Šimkaičių seniūnija | |
| Gyventojų skaičius | 440 (2011 m.) | |
Vadžgirys – miestelis Jurbarko rajone, į šiaurės rytus nuo Jurbarko.[2] Seniūnaitijos centras.
Miestelyje yra Vadžgirio Šv. Juozapo bažnyčia (pastatyta 1924 m.) ir parapija, veikia Vadžgirio pagrindinė mokykla, biblioteka, Eržvilko kultūros centro Vadžgirio skyrius, paštas (LT-74030), Vadžgirio bendruomenės centras.
GeografijaKeisti
Į šiaurę nuo miestelio teka Bebirva ir Bebirvytis, dar šiauriau – Šaltuona. Netoliese yra Vadžgirio kaimas.
Aplinkinės gyvenvietėsKeisti | |||||||||||
 |
Paupys - 10 km | Raseiniai – 21 km | | ||||||||
| Eržvilkas – 16 km |
|
Bliūdžiai – 8 km | |||||||||
| Paskynai - 2 km | Šimkaičiai - 8 km | ||||||||||
IstorijaKeisti
1595 m. minimas Vadžgirio dvaras, prie jo 1676 m. pastatyta koplyčia. Pirmoji Vadžgirio bažnyčia pastatyta 1790 m. Spaudos draudimo metais draudžiamas lietuviškas knygas miestelio apylinkėse platino knygnešys J. Švedas. 1901 m. įsteigta Rusijos valdžios remta pradinė mokykla. Nuo 1908 m. iki 1912 m. Vadžgiryje veikė Saulės draugijos mokykla. Lietuvai atkūrus valstybingumą, miestelyje veikė paštas, kooperatyvas, šaulių, pavasarininkų, jaunalietuvių skyriai. 1935 m. pastatyti nauji, modernūs mokyklos rūmai. Po Antrojo pasaulinio karo Vadžgirio apylinkėse veikė Kęstučio apygardos Lietuvos partizanai, buvo įkurta tarybinio ūkio centrinė gyvenvietė.
| Administracinis-teritorinis pavaldumas | ||
|---|---|---|
| XIII a. | Karšuvos žemė | ? |
| 1491 m. | Vadžgirio žemės centras | ? |
| 1944–1950 m. | Šimkaičių valsčius | Raseinių apskritis |
| 1950–1962 m. | Vadžgirio apylinkės centras | Raseinių rajonas |
| 1962–1988 m. | Jurbarko rajonas | |
| 1988–1995 m. | Šimkaičių apylinkė | |
| 1995– | Šimkaičių seniūnija | Jurbarko rajono savivaldybė |
GyventojaiKeisti
 | |||||||||||
| 1902 m.[3] | 1923 m.sur. | 1959 m.sur. | 1970 m.sur.[4] | 1979 m.sur. | 1983 m.[5] | 1987 m.[6] | 1989 m.sur. | 2001 m.sur.[7] | 2011 m.sur. | ||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
| 427 | 622 | 614 | 592 | 523 | 537 | 471 | 495 | 505 | 440 | ||
| |||||||||||
Žymūs žmonėsKeisti
- Bronius Dirmauskas-Dirmėnas (1912–1961), poetas. Nuo 1944 m. gyveno JAV. Išleido du eilėraščių rinkinius: 1940 m. „Skambėk mano daina“ ir 1946 m. „Pavasaris ateina“.
- Krescencijus Stoškus (g. 1938), filosofas, humanitarinių mokslų daktaras.
- Nijolė Gulbinienė (1943–2016), muziejininkė.
ŠaltiniaiKeisti
- ↑ Lietuvos vietovardžiai (VLKK, 2010 m.)
- ↑ Vadžgirys. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XXIV (Tolj–Veni). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2015. 501 psl.
- ↑ Список мѣста Ковенской губерніи, 1902.
- ↑ Vadžgirys. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 3 (R–Ž). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1971, 632 psl.
- ↑ Vadžgirys. Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, XI t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1983. T.XI: Šternbergo-Vaisius, 616 psl.
- ↑ Vadžgirys. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 4 (Simno-Žvorūnė). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1988. 405 psl.
- ↑ Tauragės apskrities gyvenamosios vietovės ir jų gyventojai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2003.
- Vadžgirys. Mūsų Lietuva, T. 4. – Bostonas: Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1968. – 503 psl.
- Vadžgirys (sud. Albinas Stoškus). – Kaunas: A. Stoškus, 2005. – 688 p.: iliustr. – ISBN 9955-665-51-3
Eržvilkas · Girdžiai · Juodaičiai · Jurbarkai · Jurbarkas · Raudonė · Seredžius · Skirsnemunė · Smalininkai · Stakiai · Šimkaičiai · Vadžgirys · Veliuona · Viešvilė