Vadžgirys
Šis straipsnis apie miestelį. Apie kaimą skaitykite straipsnyje Vadžgirys (kaimas).
| Vadžgirys | ||
|---|---|---|
| ||
  Vadžgirys |
||
| 55°15′14″š. pl. 22°55′16″r. ilg. / 55.254°š. pl. 22.921°r. ilg. | ||
| Apskritis |  Tauragės apskritis
| |
| Savivaldybė |  Jurbarko rajono savivaldybė
| |
| Seniūnija | Šimkaičių seniūnija | |
| Gyventojų | 349 | |
Vadžgirys – miestelis Jurbarko rajono savivaldybėje, 15 km į rytus nuo Eržvilko, į šiaurės rytus nuo Jurbarko. Seniūnaitijos centras. Stovi Vadžgirio Šv. Juozapo bažnyčia (pastatyta 1924 m.), yra parapija,[2] veikia Vadžgirio pagrindinė mokykla, biblioteka, Eržvilko kultūros centro Vadžgirio skyrius, paštas (LT-74030), Vadžgirio bendruomenės centras.
Į šiaurę nuo miestelio teka Bebirva ir Bebirvytis, dar šiauriau – Šaltuona. Netoliese yra Vadžgirio kaimas.
Etimologija
redaguotiVadžgirio pavadinimo kilmė nėra aiški, tačiau spėjama, kad tai sudėtinis žodis, sudarytas iš asmenvardžio (galbūt Vadys, Vadžius) ir žodžio giria („didelis miškas“).[3]
Istorija
redaguoti1595 m. minimas Vadžgirio dvaras, prie jo 1676 m. pastatyta koplyčia. Pirmoji Vadžgirio bažnyčia pastatyta 1790 m. Spaudos draudimo metais draudžiamas lietuviškas knygas miestelio apylinkėse platino knygnešys J. Švedas. XIX a. Vadžgirys minimas kaip kaimas ir dvaras, buvęs miestelis Raseinių apskrities Šimkaičių valsčiuje.[4]
1901 m. įsteigta Rusijos valdžios remta pradinė mokykla. Nuo 1908 m. iki 1912 m. Vadžgiryje veikė Saulės draugijos mokykla. Lietuvai atkūrus valstybingumą, miestelyje veikė paštas, kooperatyvas, šaulių, pavasarininkų, jaunalietuvių skyriai. 1935 m. pastatyti nauji, modernūs mokyklos rūmai.
Po II pasaulinio karo Vadžgirio apylinkėse veikė Kęstučio apygardos Lietuvos partizanai, buvo įkurta tarybinio ūkio centrinė gyvenvietė. 2019 m. patvirtintas Vadžgirio herbas.
| Administracinis-teritorinis pavaldumas | ||
|---|---|---|
| XIII a. | Karšuvos žemė | ? |
| 1491 m. | Vadžgirio žemės centras | ? |
| XIX a. – 1950 m. | Šimkaičių valsčius | Raseinių apskritis |
| 1950–1962 m. | Vadžgirio apylinkės centras | Raseinių rajonas |
| 1962–1988 m. | Jurbarko rajonas | |
| 1988–1995 m. | Šimkaičių apylinkė | |
| 1995– | Šimkaičių seniūnija | Jurbarko rajono savivaldybė |
Gyventojai
redaguoti | |||||||
| 1902 m.[5] | 1923 m.sur.[6] | 1959 m.sur.[7] | 1970 m.sur.[8] | 1979 m.sur.[9] | 1983 m.[10] | ||
|---|---|---|---|---|---|---|---|
| 427 | 622 | 614 | 592 | 523 | 537 | ||
| 1987 m.[11] | 1989 m.sur.[12] | 2001 m.sur.[13] | 2011 m.sur.[14] | 2021 m.sur.[15] | - | ||
| 471 | 495 | 505 | 440 | 349 | - | ||
| |||||||
Žymūs žmonės
redaguoti- Bronius Dirmauskas-Dirmėnas (1912–1961), poetas. Nuo 1944 m. gyveno JAV. Išleido du eilėraščių rinkinius: 1940 m. „Skambėk mano daina“ ir 1946 m. „Pavasaris ateina“.
- Krescencijus Stoškus (1938–), filosofas, humanitarinių mokslų daktaras.
- Nijolė Gulbinienė (1943–2016), muziejininkė.
Šaltiniai
redaguoti- ↑ Aldonas Pupkis, Marija Razmukaitė, Rita Miliūnaitė. Vietovardžių žodynas. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. ISBN 5-420-01497-1. // (internetinis leidimas) [sudarytojai Marija Razmukaitė, Aldonas Pupkis]. ISBN 978-9955-704-23-2.
- ↑ Vadžgirys. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XXIV (Tolj–Veni). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2015. 501 psl.
- ↑ Lietuvos vietovardžių geoinformacinė duomenų bazė. Prieiga internete https://ekalba.lt/lietuvos-vietovardziu-geoinformacine-duomenu-baze/
- ↑ Wodźgiry. Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich, T. XIII (Warmbrun — Worowo). Warszawa, 1893, 730 psl. (lenk.)
- ↑ Алфавитный списокъ населенныхъ мѣстъ Ковенской губерніи. – Ковна, Тіпографія Губернскаго Правленія, 1903.
- ↑ Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.
- ↑ Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės 1959 ir 1970 metais (Visasąjunginių gyventojų surašymų duomenys). Vilnius: Centrinė statistikos valdyba prie Lietuvos TSR Ministrų tarybos, 1974.
- ↑ Vadžgirys. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 3 (R–Ž). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1971, 632 psl.
- ↑ Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės (1979 metų Visasąjunginio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos TSR Centrinė statistikos valdyba, 1982.
- ↑ Vadžgirys. Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, XI t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1983. T.XI: Šternbergo-Vaisius, 616 psl.
- ↑ Vadžgirys. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 4 (Simno-Žvorūnė). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1988. // psl. 405
- ↑ Kaimo gyvenamosios vietovės (1989 metų Visuotinio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos Respublikos Statistikos departamentas, 1993.
- ↑ Tauragės apskrities gyvenamosios vietovės ir jų gyventojai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2003.
- ↑ Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2011 metų gyventojų ir būstų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2013. Suarchyvuota 2022-04-08.
- ↑ Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2021 metų gyventojų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2022.
- Vadžgirys. Mūsų Lietuva, T. 4. – Bostonas: Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1968. – 503 psl.
- Vadžgirys (sud. Albinas Stoškus). – Kaunas: A. Stoškus, 2005. – 688 p.: iliustr. – ISBN 9955-665-51-3
|
Aplinkinės gyvenvietės | |||||||||||
|
Paupys - 10 km | Raseiniai – 21 km |
| ||||||||
| Eržvilkas – 16 km |
|
Bliūdžiai – 8 km | |||||||||
| Paskynai - 2 km | Šimkaičiai - 8 km | ||||||||||
