Šaltuona
Šaltuona prie Eržvilko
Šaltuona prie Eržvilko
Ilgis 73,2 km
Baseino plotas 570,1 km²
Vidutinis debitas 4,06 m³/s
Ištakos Raseinių rajonas
Žiotys Šešuvis
Šalys Lietuva

Šaltuona – upė Lietuvoje; kairysis Šešuvies intakas. Išteka 7 km į pietryčius nuo Raseinių, Kėbaičių apylinkėse. Teka į pietvakarius, susiliejusi su Bebirva pasuka į vakarus. Įteka į Šešuvį 37 km nuo jo žiočių, Jurbarko rajone, 16 km į rytus nuo Tauragės.

Slėnis siauras – 0,1–0,2 km pločio, šlaitų aukštis aukštupyje – 5–6 m, žemupyje – 13–17 m. Vagos plotis žiotyse 18 m. Vidutinis nuolydis 113 cm/km. Srovės greitis 0,3–0,5 m/s.[1]

Intakai:

Ties Anulynu (65 km nuo žiočių) Šaltuona patvenkta, sudarytas 37 ha Anulyno tvenkinys. Vidurupyje įsteigtas Šaltuonos botaninis-zoologinis draustinis. Didesnės gyvenvietės prie Šaltuonos: Biliūnai, Pašaltuonys III, Paišlynys, Žukaičiai, Eržvilkas, Pašaltuonys.

Prie Šaltuonos auga saugomi Avietiškių, Baublio, Globio, Milaičių, Žvirblaukio ąžuolai.

Istorija

redaguoti

Šaltuona (Saltone, Szaltuna, Saltüne) minima XIV a. kryžiuočių karo kelių aprašymuose.[2] Upėvardis kilo nuo žodžių šaltas, šaltis („žema temperatūra, vėsa“), šalti.[3]

Šaltiniai

redaguoti
  1. Šaltuona. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 4 (Simno-Žvorūnė). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1988. // psl. 155
  2. „Baltų religijos ir mitologijos šaltiniai“ I t. Norbertas Vėlius, Mokslo ir enciklopedijų leidykla, 1996. T.1: 431 psl.
  3. Aleksandras Vanagas. Lietuvių hidronimų etimologinis žodynas. – Vilnius: Mokslas, 1981.