Nefertitė (senovės egiptiečių kalba – Nfr.t - jy.tj, pirminis tarimas Nafteta, kas reiškia "gražioji atėjo") – faraono Echnatono (Amenhotepo IV) vyriausioji žmona.

Nefertitės biustas, saugomas Berlyno Naujajame muziejuje
   Šio puslapio ar jo dalies stilius neatitinka Vikipedijos kalbos standartų.
Jei galite, pakoreguokite stilių, kad tiktų enciklopedijai. Tik tada bus galima ištrinti šį pranešimą.

XVIII dinastijos atstovė, tuo metu laikyta viena gražiausių Egipto moterų, o ir šiandien ji tebelaikoma moters gracijos ir grožio simboliu. Nefertitė galėjo valdyti ir pati, pasivadinusi Nefertuaten-Nefertite vardu trumpai po savo vyro mirties prieš Tutanchamonui tampant faraonu. Šiais laikais ją garsina biustas, eksponuojamas Berlyno Naujajame muziejuje („Neues Museum“), ypač vertinamas dėl to, kad puikiai iliustruoja senovės egiptiečių dėmesį veido proporcijoms. Ši skulptūra priskiriama skulptoriui Tutmoziui. Nefertitės skulptūrinis portretas buvo aptiktas 1912 metais Amarnos mieste (tarp Kairo ir Luksoro), Tutmozio dirbtuvėje, archeologinių kasinėjimų metu.

   Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius.
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

Apie Nefertitės kilmę nėra tiksliai žinoma, tačiau populiariausia teorija teigia, kad ji yra karininko Ay, vėliau tapusio faraonu, duktė. Kita teorija teigia, kad ji buvo Mitanijos (šiaurės vakarų Mesopotamijos dalis) valdovo dukra, kurią penkiolikos metų ištekino už pagyvenusio Egipto faraono Amenhotepo III. Tačiau sutuoktinis greitai mirė, o Nefertitė tapo jo sūnaus, Amenhotepo IV, kuriam tuo metu tebuvo dvylika metų, žmona.

Antroji santuoka, jeigu remtumės įvairiais meno kūriniais, buvo gana sėkminga, randama daug šaltinių, vaizduojančių jų stiprią meilę. Ankstyvuosiuose reljefuose jie vaizduojami kaip neišskiriami įsimylėjėliai. Gana dažna scena – faraonas su žmona važiuoja karietoje, ji sėdi vyrui ant kelių, o šis Nefertitę viešai bučiuoja, vėliau Echnatonas į savo himną saulės dievui Atonui įdėjo ir kelias eilutes, skirtas Nefertitei. Manoma, kad būtent žmonos skulptūros buvo pastatytos valdovo sarkofage tam, kad saugotų jo mumiją, nors paprastai tai būdavo patikima moteriškos lyties deivėms.

Taip pat yra išlikę meno kūrinių, iš kurių matoma, kad faraonė buvo beveik tokia pati įtakinga, kaip ir jos vyras: maždaug penkerius Amenhotepo IV valdymo metus reljefuose ji vaizduojama beveik dukart dažniau nei sutuoktinis, o kartą ji pavaizduota tipiška valdančio faraono poza – trenkianti priešui. Iš to galima spręsti, kad Nefertitė buvo viena iš įtakingiausių moterų Egipto istorijoje.

Nefertitė dažnai vadinama gražiausia (viena iš gražiausių) visų laikų moterų. Tiek jaunystėje, tiek ir vėliau jai buvo skiriama daugybė komplimentų. Karnake yra išlikęs toks įrašas: „įpėdinė, malonių pilnoji, kerinčioji, dalinančioji laimę, malonumų valdovė, mylimoji, karaliaus širdies minkštintoja jo namuose, maloniai kalbančioji, mylimoji žemutinio ir aukštutinio Egipto valdovė, mylinčioji didžiojo faraono žmona, dviejų šalių valdovė Nefertitė.“

Tiesa, ji taip pat turėjo ir konkurenčių ir nebuvo vienintelė Echnatono meilė. Manoma, kad didžiausia iš jų buvo Kija, kurią faraonas pamilo praėjus keleriems metams po vestuvių. Ir nors senovės Egipto įstatymai neleido valdovui padaryti Kijos teisėta žmona, ji vis kilo rūmų hierarchijoje, jai buvo suteiktas „jaunojo karaliaus“ rangas, o ant rūmų sienų ėmė vis dažniau rodytis jų portretai su maža dukrele. Tačiau vėliau Kija paslaptingomis aplinkybėmis prarado savo statusą.

Echnatonas istorijoje geriausiai žinomas dėl bandymo įvesti Egipte monoteistinę religiją. Manoma, kad Nefertitė aktyviai palaikė savo vyro vykdomas reformas, kai kur netgi teigiama, kad ji ir buvusi jų iniciatorė. Tikrai žinoma tai, kad faraonė buvo naujosios religijos šventikė, atsidavusi savo kulto atstovė, dalyvavo apeigose atlikdama dievo žmonos vaidmenį. Kitaip nei kitos vyriausiosios žmonos, ji yra vaizduojama dalyvaujanti ir kasdieninėse apeigose, kartojanti tuos pačius gestus ir aukojanti tas pačias aukas kaip ir karalius. Iki jos tradiciškai ryšį su dievu palaikė tik faraonas, tačiau tuo metu jis prasiplėtė ir ėmė apimti dievą ir karališkąją porą.

Nefertitė ir rengėsi taip pat, kaip buvo manoma rengiantis Dievo žmoną: nuo pirmojo pasirodymo Karnake ji dėvėjo tą pačią prigludusią mantiją, surištą raudona juosta, kurios galai kabo priekyje, nešiojo vienodą trumpą šukuoseną, kartais pakeisdama ją karūna su dviem snapais ir disku tarp jų. Vėliau Nefertitė pakeitė savo aprangą ir ėmė atkartoti deivės Tefnut, Atono žmonos ir dukters, aprangą. Po ketverių valdymo metų faraonė ėmė dėvėti tokį patį, kaip šios deivės, galvos apdangalą. Tuomet ji imta vadinti pačia Tefnut. Taip Nefertitė tapo lygi savo vyrui, kuris buvo Saulės dievo atvaizdas žemėje.

Echnatono valdymui artėjant į galą, Nefertitė dingo iš Egipto istorinių įrašų. Daugelį metų mokslininkai manė, kad ji neteko valdovo malonės, bet vėliau išsiaiškinta, jog tai buvo Kija, ilgą laiką buvusi pagrindinė Nefertitės konkurentė. Įmanomas variantas, kad valdovė mirė būdama maždaug trisdešimties metų, tačiau dėl to mokslininkai dar ginčijasi, kadangi gana greitai po jos dingimo Echatonas ėmė dalintis valdžią su kitu asmeniu, kas, manoma, gali būti Nefertitė, taip pat kaip ir vyras, pakeitusi vardą iš Nefertuaten, pridėjusi -aten dievo Atono garbei (išvertus tai reikštų „Atonas spinduliuoja, (nes) gražioji atėjo". Kitas vertimo variantas – „ideali dėl Atono idealumo“). Kiti šaltiniai teigia, kad tuo galėjo valdyti du pagalbiniai valdovai – Nefertitė ir jos sūnus. Egzistuoja dar daug teorijų, tačiau populiariausioji teigia, kad Nefertitė pergyveno savo vyrą, tačiau mirė taip pat gana jauna nuo tuo metu Egipte siautėjusios šiltinės.

Palaikų likimas nežinomas. Manoma, jog juos galėję sunaikinti Nefertitės priešai arba paslėpti tie, kurie ją mylėjo. Manoma, kad Nefertitė buvo palaidota Egipto šiaurėje, tačiau vėliau pervežta į Tebus, ir Karalių slėnis tikrai galinti būti jos mumijos amžinojo poilsio vieta.

Nuorodos

redaguoti