Bundestagas
Bundestagas Deutscher Bundestag | |
| XXI Bundestagas | |
 | |
| Tipas | |
|---|---|
| Tipas | |
| Istorija | |
| Įkurta | 1949 m. rugsėjo 7 d. |
| Prieš tai | Reichstagas |
| Vadovybė | |
Pirmininkas | Julia Klöckner (CDU/CSU) |
| Struktūra | |
| Vietos | 630 |
.svg) | |
Politinės grupės | Vyriausybė (205)
Opozicija (425) |
| Rinkimai | |
| Mišri rinkimų sistema | |
Paskutiniai rinkimai | 2025 m. vasario 23 d. |
| Posėdžių vieta | |
 | |
| Reichstagas, Berlynas | |
| Svetainė | |
| www | |
Bundestagas (vok. Bundestag < Bund – ‘federacija’ + tag – ‘susirinkimas’) – Vokietijos parlamento žemieji rūmai, įstatymų leidžiamoji institucija. Įsteigtas 1949 m., remiantis Vokietijos Pagrindiniu įstatymu. Sudaro 630 narių, renkamų visuotiniais tiesioginiais rinkimais 4 metų kadencijai.[1]
Bundestago nariai renkami pagal mišrią rinkimų sistemą: pusė renkami pagal mažoritarinę, kiti – pagal proporcinę rinkimų sistemą. Į Bundestagą patenka partijos, surinkusios ne mažiau kaip 5 % rinkėjų balsų arba laimėjusios vietas ne mažiau kaip 3 rinkimų apygardose.[2] Bundestagas negali savęs paleisti; tai padaryti gali tik prezidentas.[2]
Bundestagas leidžia įstatymus, turi įtakos formuojant federalinę vyriausybę (renka federalinį kanclerį, kuris yra atskaitingas tik Bundestagui), tvirtina biudžetą. Bundestago atstovai dalyvauja renkant federalinį prezidentą, renka pusę federacinio Konstitucinio Teismo teisėjų.[2]
Nuo 1999 m. Bundestagas renkasi Reichstago pastate, Berlyne.[3]
Istorija
redaguotiPirmuoju visos Vokietijos parlamentu laikomas 1867 m. įsteigtas Reichstagas, gyvavęs iki 1918 m. Tų metų lapkritį Vokietijoje įvykus revoliucijai, šalis tapo respublika. 1919 m. išrinktas pirmasis tarpukario demokratinės Vokietijos parlamentas, rinktas ketverių metų kadencijai, taikant proporcinio atstovavimo principą. Po 1932 m. rinkimų, Reichstage daugumą suformavo A. Hitlerio nacių partijos vadovaujama koalicija. Nuo 1933 m. Reichstagas rinkosi retai, nes Vyriausybei buvo suteikti įgaliojimai priimti įstatymus be parlamento dalyvavimo. Paskutinis Reichstago posėdis įvyko 1942 m. balandžio 26 d. Remiantis 1949 m. priimta Vokietijos konstitucija, naujasis šalies parlamentas pavadintas Bundestagu. 1949 m. į parlamentą rinkti 402 atstovai, vėliau jų skaičius augo. Tai vienintelė Vokietijos federalinės valdžios institucija, rinkta tiesioginiuose rinkimuose. Iki Vokietijos susivienijimo Bundestago posėdžiai vyko Bonoje, o nuo 1999 m. – vėl Berlyno Reichstago rūmuose.
Bundestago rinkimai
redaguotiBundestago nariai renkami visuotiniais, tiesioginiais, laisvais ir slaptais rinkimais 4 metų kadencijai.[2] Iki Vokietijos susivienijimo į Bundestagą buvo renkama 520 narių, o 1990 m. gruodį vykusiuose rinkimuose jau buvo renkami 662 nariai. Vėliau jų skaičius šiek tiek keitėsi. 2025 m. į Bundestagą buvo renkama 630 atstovų pagal mišrią rinkimų sistemą: 276 išrinkti pagal mažoritarinę (vienmandatėse apygardose), 354 – pagal proporcinę rinkimų sistemą (daugiamandatėje apygardoje, apimančioje vieną žemę). Į Bundestagą patenka partijos, žemėje surinkusios ne mažiau kaip 5 % rinkėjų balsų arba laimėjusios vietas ne mažiau kaip 3 rinkimų apygardose.[2] Jei partija laimi daugiau vietų apygardose nei pateikė rinkimų sąraše, ji Bundestage gauna rinkimų apygardose laimėtą vietų skaičių. Bendras Bundestago narių skaičius tokiu atveju yra atitinkamai padidinamas.[2]
Nauji eiliniai Bundestago rinkimai turi vykti ne anksčiau kaip po 46 ir ne vėliau kaip po 48 mėnesių nuo įgaliojimų laiko pradžios, nebent prezidentas paleidžia Bundestagą ir paskiria pirmalaikius rinkimus. Pirmalaikiai Bundestago rinkimai galimi dviem atvejais:[2]
- Jeigu per 14 dienų nuo rinkimų neišrenkamas Bundestago narių balsų daugumą gavęs kancleris, prezidentas privalo paskirti daugiausiai balsų gavusį kandidatą arba paleisti Bundestagą.
- Jeigu kancleris pralaimi balsavimą dėl nepasitikėjimo, jis gali siūlyti prezidentui paleisti Bundestagą. Prezidentas gali patenkinti arba atmesti kanclerio siūlymą.
Paleidus Bundestagą, nauji rinkimai turi įvykti ne vėliau kaip per 60 dienų.[4]
Bundestago darbo tvarka ir įgaliojimai
redaguotiBundestago nariai jungiasi į frakcijas, kuriose turi būti ne mažiau kaip 33 nariai. Bundestago nariai yra visos tautos atstovai, neturi įsipareigojimų juos rinkusiems rinkėjams. Bundestagui vadovauja Bundestago prezidentas. Be įstatymų leidybos, Bundestagas renka Vokietijos federalinį kanclerį, o pareiškus nepasitikėjimą juo, gali siekti vyriausybės atsistatydinimo, tvirtina biudžetą. Bundestago atstovai dalyvauja renkant federalinį prezidentą bei renka pusę federacinio Konstitucinio Teismo teisėjų.[5] Bundestago būstinė – Berlynas.
Bundestago kadencijos
redaguoti| Vietų pasiskirstymas Bundestage (kiekvienos kadencijos pradžioje) | |||||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
| Kadencija | Rinkimai | Vietos | CDU/CSU | SPD | FDP | Žalieji | Kairieji | AfD | Kiti |
| I | 1949 | 402 | 139 | 131 | 52 | — | — | — | 80 |
| II | 1953 | 487 | 243 | 151 | 48 | — | — | — | 45 |
| III | 1957 | 497 | 270 | 169 | 41 | — | — | — | 17 |
| IV | 1961 | 499 | 242 | 190 | 67 | — | — | — | — |
| V | 1965 | 496 | 245 | 202 | 49 | — | — | — | — |
| VI | 1969 | 496 | 242 | 224 | 30 | — | — | — | — |
| VII | 1972 | 496 | 225 | 230 | 41 | — | — | — | — |
| VIII | 1976 | 496 | 243 | 214 | 39 | — | — | — | — |
| IX | 1980 | 497 | 226 | 218 | 53 | — | — | — | — |
| X | 1983 | 498 | 244 | 193 | 34 | 27 | — | — | — |
| XI | 1987 | 497 | 223 | 186 | 46 | 42 | — | — | — |
| XII | 1990 | 662 | 319 | 239 | 79 | 8 | 17 | — | — |
| XIII | 1994 | 672 | 294 | 252 | 47 | 49 | 30 | — | — |
| XIV | 1998 | 669 | 245 | 298 | 43 | 47 | 36 | — | — |
| XV | 2002 | 603 | 248 | 251 | 47 | 55 | 2 | — | — |
| XVI | 2005 | 614 | 226 | 222 | 61 | 51 | 54 | — | — |
| XVII | 2009 | 622 | 239 | 146 | 93 | 68 | 76 | — | — |
| XVIII | 2013 | 630 | 311 | 192 | — | 63 | 64 | — | — |
| XIX | 2017 | 709 | 246 | 153 | 80 | 67 | 69 | 94 | — |
| XX | 2021 | 736(735) | 197 | 206 | 92(91) | 118 | 39 | 83 | 1 |
| XXI | 2025 | 630 | 208 | 120 | — | 85 | 64 | 152 | 1 |
Dabartinė sudėtis (2025–2029)
redaguotiXXI Bundestago rinkimai vyko 2025 m. vasario 23 d. Kadencijos pradžioje XXI Bundestagą sudarė 630 narių. Į jį išrinkta 208 CDU/CSU, 152 partijos „Alternatyva Vokietijai“ (AfD), 120 Vokietijos socialdemokratų partijos (SPD), 85 partijos „Sąjunga 90/Žalieji“ (Grüne), 64 partijos „Kairieji“ (Linke) ir 1 Pietų Šlėzvigo rinkėjų asociacijos (SSW) atstovas.[6]
Pirmasis XXI Bundestago posėdis įvyko 2025 m. kovo 25 d. Bundestago pirmininke išrinkta Julia Klöckner (CDU/CSU).[7]
Prezidiumas
redaguoti| Pirmininkas | Partija | Balsavimas | ||
|---|---|---|---|---|
| Pirmininkas | Julia Klöckner | CDU/CSU | 382 / 622 | |
| Vice- pirmininkai |
Andrea Lindholz | CDU/CSU | 425 / 613 | |
| — | AfD | 185 / 613 | ||
| Josephine Ortleb | SPD | 434 / 613 | ||
| Omid Nouripour | Žalieji | 432 / 613 | ||
| Bodo Ramelow | Kairieji | 318 / 613 | ||
| Šaltinis: Bundestagas | ||||
Frakcijos
redaguoti| Frakcija | Narių skaičius | Pirmininkas (-ai) | ||||
|---|---|---|---|---|---|---|
| Išrinkta | Dabar | |||||
| CDU/CSU | 208 / 630 |
208 / 630 |
Friedrich Merz | |||
| Alternatyva Vokietijai (AfD) | 152 / 630 |
152 / 630 |
Alice Weidel | Tino Chrupalla | ||
| Vokietijos socialdemokratų partija (SPD) | 120 / 630 |
120 / 630 |
Lars Klingbeil | |||
| Sąjunga 90/Žalieji (Grüne) | 85 / 630 |
85 / 630 |
Katharina Dröge | Britta Haßelmann | ||
| Kairieji (Linke) | 64 / 630 |
64 / 630 |
Heidi Reichinnek | Sören Pellmann | ||
| Neprisijungę nariai | 1 / 630 |
1 / 630 |
— | |||
| Šaltinis: Bundestagas | ||||||
Taip pat skaitykite
redaguotiŠaltiniai
redaguoti- ↑ „Scheuer legt Mandat nieder: Warum sein Sitz nun leer bleibt“. ZDFheute (vokiečių). 2024-04-02. Nuoroda tikrinta 2024-04-28.
- ↑ 2,0 2,1 2,2 2,3 2,4 2,5 2,6 „Bundestagas“. vle.lt. Visuotinė lietuvių enciklopedija. Nuoroda tikrinta 2025-03-11.
- ↑ „Plenarsaal "Deutscher Bundestag" – The Path of Democracy“. www.wegderdemokratie.de (anglų). Nuoroda tikrinta 2019-12-11.
- ↑ „Wahl zum 19. Deutschen Bundestag am 24. September 2017“. Der Bundeswahlleiter. Suarchyvuota iš originalo 8 November 2020. Nuoroda tikrinta 26 September 2017.
- ↑ Bundestagas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. III (Beketeriai-Chakasai). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2003. 617 psl.
- ↑ „Results“. Federal Returning Officer. Nuoroda tikrinta 2025-03-25.
- ↑ „Bundestag wählt Julia Klöckner zur neuen Parlamentspräsidentin“. Bundestag. 2025-03-25.