Vikisritis:Vokietija

Sveiki atvykę į Vokietijos vikisritį! • • • Herzlich willkommen im Portal Deutschland!

Flag of Germany.svg
Coat of arms of Germany.svg
LocationGermany.png

Vokietija (vok. Deutschland), oficialiai – Vokietijos Federacinė Respublika (VFR; vok. Bundesrepublik Deutschland, BRD) – valstybė Vakarų Europoje, sudaryta iš 16 federacinių vienetų (žemių). Šiaurėje ribojasi su Danija, Šiaurės ir Baltijos jūra, rytuose – su Lenkija ir Čekija, pietuose – su Austrija bei Šveicarija, vakaruose – su Prancūzija, Liuksemburgu, Belgija ir Nyderlandais.

Vokietija – didžiausia pagal gyventojų skaičių Europos šalis (~83,15 mln. gyv.). Pagal BVP dydį – ketvirta pasaulyje ir yra laikoma viena turtingiausių ir ekonomiškai pajėgiausių šalių pasaulyje. Viena iš Europos Sąjungos steigėjų. Be to, JTO, OECD, NATO, ESBO bei G8, kitų tarptautinių organizacijų narė ir svarbi paramos teikėja.

Anksčiau Vokietijos vardu buvo vadinama ne valstybė, bet daugybė savarankiškų kunigaikštysčių ir karalysčių Europos viduryje. Valstybingumo pradžią žymi 962 m. buvusio Karolingų paveldo pagrindu susikūrusi Šventąja Romos imperija (gyvavusi iki 1806 m.). 1871 metais suvienijus vokiškas žemes, buvo įkurta Vokietijos imperija (joje dominavo Prūsijos karalystė). 1949 m. Vokietija buvo padalinta į Rytų Vokietiją ir Vakarų Vokietiją. Dabartinėse savo sienose Vokietija buvo suvienyta 1990 m. spalio 3 d.

Rinktinė iliustracija

Ar žinote, kad...?

Rinktinis straipsnis

Vokietijos žemėlapis
Martynas Liuteris (vok. Martin Luther; tikrasis vardas – Martin Luder; 1483 m. lapkričio 10 d. Eislėbenas, Šventoji Romos imperija1546 m. vasario 18 d. Eislėbenas, Šventoji Romos imperija) – protestantiškosios reformacijos pradininkas, vienuolis augustinas, teologas, siekęs bažnyčios reformų išvengiant skilimo. Jo Biblijos vertimas laikomas vienu svarbiausių Biblijos vertimų. Liuterio mokymas tapo protestantizmo judėjimu – liuteronizmu.

1508 m. jis buvo pakviestas į naujai įsteigtą Vitenbergo universitetą. 1512 m. tapo Vitenbergo universiteto teologijos daktaru ir pamokslininku. Vitenberge Liuteris susipažino su P. Melanchtonu, kuris vėliau tapo ištikimu jo bendražygiu. Įsikūręs augustinų vienuolyne, skaitė paskaitas ir kartu pamokslavo savo būsimo globėjo Saksonijos kurfiursto Frydricho pilies bažnyčioje. Po ketverių metų tapo teologijos daktaru.

Dirbdamas sielovadinį darbą, Liuteris klausykloje girdėdavo apie pragaištingas Tecelio (Tetzel) nemokšiško atlaidų skelbimo pasekmes ir pasipiktinęs tuo metu paplitusiu indulgencijų pardavinėjimu, jis paskelbė apie atlaidų esmę bei jų praktiką 95-iose diskusinėse tezėse ir 1517 metų spalio 31 dieną išsiuntė kompetetingiems vyskupams: Magdeburgo-Mainco arkivyskupui Albrechtui Brandenburgiečiui ir Brandenburgo vyskupui Jeronimui Šulcui.

Jis buvo įsitikinęs, kad kelia neišspręstą ir aktualią problemą. Savo asmeniniame prie tezių pridėtame rašte jis prašė paaiškinimo ir drauge reikalavo sudrausminti atlaidų skelbėjus. Tezes jis pasiuntė tik minėtiems vyskupams ir mokytiems draugams: Johanui Langui Erfurte ir Kristofui Šeurliui Niurnberge. Pastarasis be Liuterio žinios, leido jas išspausdinti, ir jos, apėjusios visą Vokietiją, sulaukė netikėto atgarsio, kad net pats Liuteris buvo išsigandęs.

Rinktiniai straipsniai

Kaip galiu prisidėti?

Kategorijos

Kitos vikisritys