Lietuvos ūkininkų sąjunga
- Šis straipsnis apie visuomeninę organizaciją. Apie politinę organizaciją tarpukario Lietuvoje skaitykite straipsnyje Ūkininkų sąjunga.
Lietuvos ūkininkų sąjunga – Lietuvos ūkininkų interesus ginanti ir visose valstybinės valdžios ir savivaldybių institucijose jiems atstovaujanti visuomeninė organizacija.
Lietuvos ūkininkų sąjunga įregistruota 1919 m. gruodžio 20 d., savo veiklą vykdė iki 1940 m. sovietinės okupacijos. Sąjungos pirmasis pirmininkas buvo Aleksandras Stulginskis. 1989 m. LŪS atkūrimą inicijavo A. Paštukas, J. Miliauskas, J. Čiulevičius, M. Treinys, V. Knašys, V. Ramanauskas, E. Grakauskas, A. Baležentis ir kt.
Veikla
redaguotiRemiasi Europos valstybių – Švedijos, Danijos, Norvegijos, Suomijos, Prancūzijos, Didžiosios Britanijos, JAV, Kanados žemės ūkio organizacijų patirtimi ir parama. Kartu su Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnyba kasmet organizuoja geriausių ūkininkų konkursus „Metų ūkis“, jų nugalėtojams rengia pažintines išvykas į Europos šalių ūkininkų ūkius. Lietuvoje ir kitose šalyse rengia ūkininkų mokymus, teorinius bei praktinius seminarus. Bendradarbiauja su Lietuvos Respublikos žemės ūkio rūmais.
Nuo 2004 m. Lietuvos ūkininkų sąjungos nariai yra juridiniai asmenys – 43 rajoniniai skyriai. 2004 m. Lietuvai įstojus į Europos Sąjungą Lietuvos ūkininkų sąjunga tapo Europos ūkininkų sąjungos asociacijos ir Generalinės ūkininkų kooperatyvų konferencijos nare.[1]
Pirmininkai
redaguoti- Povilas Paštukas – 1989 m. vasario mėn. – 1990 m. liepos mėn.
- Jonas Čiulevičius – 1990 m. liepos mėn. – 2000 m. lapkričio mėn.
- Vidmantas Butkus – 2000 m. lapkričio mėn. – 2001 m. balandžio mėn.
- Virgilijus Šironas – 2001 m. gegužės mėn. – 2001 m. rugsėjo mėn.
- Saulius Cironka – 2001 m. rugsėjo mėn. – 2002 m. birželio mėn.
- Genutė Staliūnienė – 2002 m. birželio mėn. - 2008 m. liepos mėn.
- Jonas Talmantas – 2008–2021 m.
- Raimundas Juknevičius – nuo 2021 m.
Šaltiniai
redaguoti- ↑ Lietuvos ūkininkų sąjunga. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XIII (Leo-Magazyn). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2008. 342 psl.