XVIII amžiaus 5-as dešimtmetis

Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

XVIII amžiaus penktasis dešimtmetis prasidėjo 1741 metais ir baigėsi 1750 metais.

Tūkstantmečiai: 1 tūkstantmetis – 2 tūkstantmetis – 3 tūkstantmetis

Amžiai: XVII amžius – XVIII amžius – XIX amžius

Dešimtmečiai: 10-as 1-as 2-as 3-as 4-as - 5-as - 6-as 7-as 8-as 9-as 10-as

Metai: 1741 1742 1743 1744 1745 1746 1747 1748 1749 1750

Įvykiai

1741

Šių metų svarbiausi įvykiai:

• Vasario 18 d. Lvove mirė LDK ir ATR valstybinis veikėjas Jonušas Antanas Višnioveckis (g. 1678 m.). Vilniaus vaivada 1704–1706 m., Krokuvos vaivada 1706–1726 m. ir Krokuvos kaštelionas nuo 1726 m. Baltojo erelio ordino kavalierius 1717 m.
• Vilnius degė. Degė ir Minskas, sudegė katalikų katedra.
• Rugpjūčio 31 d. Varšuvoje mirė LDK valstybės ir karinis veikėjas, kunig. Kazimieras Čartoriskis (g. 1674 m.). Nuo 1724 m. Vilniaus kaštelionas. 1730 m. apdovanotas Baltojo erelio ordinu.

1742

Šių metų svarbiausi įvykiai:

1743

Šių metų svarbiausi įvykiai:

• Vasarą paaštrėjo Kryčavo seniunijos (Mstislavo vaivadija) valstiečių ir miestiečių ginklotas sukilimas prieš vietinę valdžią ir prekybininkus.

1744

Šių metų svarbiausi įvykiai:

• Sausio mėn. represijomis ir nuolaidomis numalšintas Kryčavo seniunijos (Mstislavo vaivadija) valstiečių ir miestiečių ginkluotas sukilimas.
• Birželio 24 d. Vilniuje mirė LDK Katalikų bažnyčios ir politinis veikėjas Boguslavas Korvinas Gosievskis (g.~1661 m.). 1725 m. paskirtas Smolensko vyskupu, bet ten nerezidavo.
• Pastatyta Vilniaus Švč. Jėzaus Širdies bažnyčia ir moterų vizitiečių vienuolynas. Interjero įrengimas ir dekoravimas užbaigtas 1763 m. Ansamblio architektas ir statybos organizatorius – Juozapas Pola.
• Rugsėjo 16 d. mirė LDK valstybinis veikėjas, kunig. Mykolas Servacijus Višnioveckis (g. 1680 m.). Rašytojas ir poetas. Lietuvos didysis etmonas 1703–1707 m. ir nuo 1735 m. Vilniaus vaivada nuo 1735 m. Baltojo erelio ordino kavalierius.
• Spalio 5 d. - lapkričio 19 d. Gardine vyko eilinis ATR seimas. Seimo maršalka Tadas Pranciškus Oginskis.

1745

Šių metų svarbiausi įvykiai:

• Sausio 9 d. Varšuvoje ATR valdovas Augustas III pasirašė raštą, kuriuo patvirtinamos visos jo pirmtakų privilegijos Vilniaus miesto barzdaskučių-chirurgų cechui.
• Gegužės 24 d. Vilniuje mirė dramų autorius Karolis Bartoldas (g. 1680 m.). 1711–12 m. dėstė retoriką Vilniaus akademijoje.
• Vilnius degė. Didelį gaisrai stabdė miesto augimą.
• Rugpjūčio 3 d. mirė LDK valstybinis veikėjas Adomas Tadas Chodkevičius (g. 1711 m.). Bresto vaivada nuo 1735 m. Apdovanotas Baltojo erelio ordinu 1740 m.
• Evangelikų liuteronų kunigas Pilypas Ruigys paskelbė studiją „Lietuvių kalbos tyrinėjimas“ (Betrachtung der littauischen Sprache).

1746

Šių metų svarbiausi įvykiai:

• Vasario 2 d. Dzieciole (Zietela) mirė LDK ir ATR valstybės veikėjas Mikalojus Faustinas Radvila (g. 1688 m.). Nuo 1729 m. Naugarduko vaivada. Už nuopelnus apdovanotas Baltojo erelio ordinu. Taip pat gavo Prūsų karininko kryžių DE LА GЁNЁROSITЁ. 1742 m. apdovanotas Aleksandro Neviškio ordinu.
• Birželio 13 d. Nesvyžiuje Albos vasaros rezidencijoje buvo pastatyta Uršulės Pranciškos Višnioveckos parašyta ir surežisuota komedija „Gudri meilė“.
• Spalio 3 d. - lapkričio 14 d. Varšuvoje vyko eilinis ATR seimas. Seimo maršalka Antonis Benediktas Liubomirskis.

1747

Šių metų svarbiausi įvykiai:

• Kovo 19 d. Liunevilyje mirė ATR valdovo 1705–1708 m. Stanislovo Leščinskio sutuoktinė Katerina Opalinska (g. 1680 m.). 1698 m. ištekėjo Krokuvoje ir sulaukė dvejų dukterų.
• Balandžio 18 d. Vilniuje mirė mokyklinių dramų autorius, panegirikų eiliuotojas Vladislovas Daukša (g. 1677 m.). Parašė dramą „Conviva dolus“ (Klastingas svečias), pastatyta 1709 Vilniuje. Vilniaus akademijos rektorius 1727–1731 m. ir 1741–1745 m.
• Birželį Rusija įsitraukė į Austrijos įpėdinystės karą ir pėr ATR teritoriją jos armija nužygiavo į Reino upės pusė.
• Vadovaujant architektui Jonui Kristupui Glaubicui, atnaujinta Vilniaus Šv. Onos bažnyčia.
• Vilnius degė. Didelį gaisrai stabdė miesto augimą.
• Evangelikų liuteronų kunigas Pilypas Ruigys 1747 m. išleido lietuvių-vokiečių ir vokiečių-lietuvių kalbų žodyną, kuriame pateikė planetų, žvaigždynų ir dangaus reiškinių lietuviškų pavadinimų.

1748

Šių metų svarbiausi įvykiai:

• Gegužės 8 d. mirė LDK valstybinis veikėjas Jonas Mykolas Sologubas (g. ~1697 m.). Lietuvos didysis iždininkas 1731–1746 m. Bresto vaivada nuo 1746 m. Apdovanotas Baltojo erelio ordinu 1732 m.
• Birželio 11 d. gaisras Vilniuje sunaikino 15 dvarų, 469 didelius pastatus, 15 didelių rūmų, 12 bažnyčių ir kitų maldos namų, žuvo 29 žmonės.
• Rugsėjo 3 d. - lapkričio 19 d. Varšuvoje vyko eilinis ATR seimas. Seimo maršalka Vaitiekus Siemienskis (lenk. Wojciech Siemieński).
• Joniškis[ degė.
• Mirė LDK karinis ir politinis veikėjas Stanislovas Jurgis Oginskis (g. 1710 m.). Vitebsko kaštelionas nuo 1740 m.

1749

Šių metų svarbiausi įvykiai:

• Balandžio 6 d. Valtarkiemis, Gumbinės apskritis mirė evangelikų liuteronų kunigas Pilypas Ruigys (g. 1675 m.). Mažosios Lietuvos filosofas, filologas, tautosakininkas, giesmių eiliuotojas ir vertėjas.
• Anot istoriko Juozapo Ignoto Kraševskio, gegužės 24 d. prie Vilniaus Katedros bažnytinio teismuo sprendimu buvo gyvas sudegintas žymus grafas Valentinas Potockis (g. ~1720 m.) už tai, kad perėjo iš katalikybės į judaizmą. Jis, kaip Ger Cedekas, gerbiamas Lietuvos žydų bedruomenėje kaip kankinys. Jo palaikai palaiduoti Šnipiškių žydų kapinėse.
• Birželio 8 d. gaisro metu Vilniuje sudegė 292 pastatai, tarp kurių ir Šv. Jurgio bažnyčia su karmelitų vienuolynu ir Šv. Kazimiero bažnyčia. Sudegė čerpėmis ir skarda dengtas rotušės pastatas su bokštu ir mieste garsiu laikrodžiu, taip pat krautuves aikštėje.
• Katalikų Marijos gyvenimo seserų kongregacija marijavitės (lot. Congregatio Mariae Vitae) Vitebske atidarė mergaičių mokyklą.

1750

Šių metų svarbiausi įvykiai:

• Balandžio 2 d. mirė LDK karinis ir politinis veikėjas Martynas Mykolas Oginskis (g. 1672 m.). Nuo 1730 m. Vitebsko vaivada. 1736 m. Drezdene apdovanotas Baltojo Erelio ordinu.
• Balandžio 14 d. Zagaicai (Ternopilio sr.) mirė LDK karinis ir politinis veikėjas Povilas Karolis Sanguška (g. 1680 m.). Lietuvos didysis maršalka nuo 1734 m. Apdovanotas Baltojo Erelio ordinu.
• Vilniaus vaivada ir Lietuvos didysis etmonas Mykolas Kazimieras Radvila Žuvelė ir jo žmona Uršulė Pranciška Višniovecka Nesvyžiuje įkūrė tipografiją ir kadėtų korpusą. Ju dvare baletus statyti pradėjo prancūzų baletmeisteris Lubė Matjė.
• Marijampolėje įkurtas pirmasis LDK marijonų vienuolynas.
• Gaisras Gardinė atnešė daug nuostolių miestui.
• Rugpjūčio 4 d. - rugpjūčio 18 d. Varšuvoje vyko neeilinis ATR seimas. Seimo maršalka Vaitiekus Siemienskis (lenk. Wojciech Siemieński). Seimas nutrauktas.
• Rugsėjo 3 d. mirė LDK valstybinis ir karinis veikėjas Jurgis Felicijonas Sapiega (g. 1680 m.). Mstislavlio vaivada nuo 1742 m. 1748 metais tapo Baltojo erelio ordino kavalierius.
• Spalio 8 d. Vilniuje Šv. Mykolo seserų bernardinių bažnyčioje Mergelės Marijos su kūdikiu paveikslas, iš seno garsus stebuklais, buvo apvainikuotas Vatikano kapitulos vainikais. Iškilmės su visuotiniais atlaidais, gautais iš Romos, truko 8 dienas.

Dešimtmečio žmonės

Pasaulio lyderiai

Šis dešimtmečių straipsnis nėra pradėtas kurti, tik įdėtas šablonas. Galite pradėti jį kurti – spauskite čia