Bendžaminas Franklinas
angl. Benjamin Franklin
Gimė 1706 m. sausio 17 d.
Bostonas, Masačusetsas
Mirė 1790 m. balandžio 17 d. (84 metai)
Filadelfija, Pensilvanija
Tautybė Amerikietis
Tėvai B. Franklin tėvas, smulkus amatininkas, su šeima emigravo iš Anglijos į šiaurės Amerikos miestą Bostoną. Bendžaminas, gimė 1706 m. sausio 17 d.
Veikla politikas, rašytojas, išradėjas, mokslininkas, verslininkas.
Žinomas (-a) už sukūrė pirmąją elektros teoriją , Franklinas pasiūlė žaibolaidį pastatams nuo gaisro apsaugoti.
Vikiteka Benjamin Franklin
Parašas

Bendžaminas Franklinas (angl. Benjamin Franklin, 1706 m. sausio 17 d. Bostonas, Masačusetsas – 1790 m. balandžio 17 d. Filadelfija, Pensilvanija) – žymus JAV politikas, rašytojas, išradėjas, mokslininkas, verslininkas.[1]

Biografija redaguoti

Gimė itin gausioje – 17-os vaikų amatininko šeimoje. Tėvas norėjo, kad Bendžaminas lankytų mokyklą, tačiau dėl lėšų stokos, įstengė jį leisti tik į dvi klases. Nuo dvylikos metų Bendžaminas pradėjo dirbti pameistriu vyresniojo brolio spaustuvėje ir netrukus tapo kvalifikuotu rinkėju. 1727 m. Filadelfijoje įkūrė savo spaustuvę. Nuo 1729 m. nusipirko ir kelis dešimtmečius leido laikraštį. 1731 m. įkūrė pirmąją viešąją biblioteką JAV. 1727 m. įsteigė klubą, kuris 1743 m. pertvarkytas į Amerikos filosofijos draugiją. 1754 m. Anglijos kolonijų Amerikoje kongrese iškėlė Septynių kolonijų sąjungos idėją. Nuo 1757 m. iki 1775 m. atstovavo Kolonijoms D. Britanijoje. Tuo metu Šiaurės Amerikoje brendo svarbūs politiniai įvykiai, ir B. Franklinas tapo vienu iš nepriklausomybės paskelbimo iniciatorių bei Jungtinių Amerikos Valstijų kūrėjų. 1775 m. jis buvo antrojo Kontinentinis kongreso narys ir vienas 1776 m. Jungtinių Valstijų nepriklausomybės deklaracijos autorių. Nuo 1776 m. iki 1785 m. dirbo JAV ambasadoriumi Prancūzijoje. JAV Filadelfijos suvažiavimo narys ir vienas JAV Konstitucijos autorių.

Mokslinė veikla redaguoti

 
Franklin, 1825

Franklinas visą gyvenimą domėjosi gamtos mokslų atradimais, todėl atkreipė dėmesį į Leideno stiklinės išradimą 1745 m. bei su ja atliekamus efektingus elektros bandymus. Daugiausia tyrinėjo elektros ir šviesos reiškinius, išrado žaibolaidį.

Franklinas nutarė pats išsiaiškinti elektros prigimtį: pakartojo žinomus bandymus ir ėmėsi naujų, jo paties sumanytų. Atlikęs visą seriją išmoningų bandymų, Franklinas paaiškino, kur slypi elektra Leideno stiklinėje ir kaip ši veikia. Tai įgalino jį sukonstruoti paprastą plokščiąjį elektros kondensatorių – lango stiklo gabaliuką, iš abiejų pusių apdengtą švino plokštelėmis. Šių dienų požiūriu Franklinas teisingai įspėjo, kad elektros yra ir neutraliame, t. y. neįelektrintame, kūne. Elektros fluido teorija įgalino jį suformuluoti elektros kiekio (dabar sakoma – elektros krūvio) tvermės dėsnį: elektra nesukuriama ir nesunaikinama, o tik perteka iš vieno kūno į kitą. Pasitvirtino ir Franklino hipotezė, kad elektros fluidą sudaro labai mažos dalelės, kurios laisvai juda laidininku ir yra traukiamos medžiagos dalelių, – elektronams būdingos būtent tokios savybės.

1750 m. jis bandė paaiškinti, kaip elektra atsiranda debesyse, Franklinas teigė, kad, įelektrintam debesiui judant virš kalnų ir medžių, bokštų ir laivų stiebų, išsikišantys daiktai sukelia elektros iškrovą. Taip pat jis pridūrė: „Vadinasi, slėptis po medžiu per audrą yra pavojinga“. Jo pasiūlyta elektros teorija yra laikoma dabartinės teorijos pirmtake.[2] Franklino laiškai Kolinsonui buvo išleisti 1752 m. atskira knyga, pavadinta „Elektros bandymai ir stebėjimai“. Ji buvo išversta į pagrindines Europos kalbas ir tapo elektrinių reiškinių vadovu, o Franklinui keli universitetai suteikė garbės daktaro laipsnį. Deja, netrukus jis nutolo nuo fizikos. Utilitarizmo atstovas ir deizmo šalininkas.

B. Franklinas mirė 1790 m. balandžio 17 d. Jo paties sukurtas įrašas antkapyje skelbia, kad ten ilsisi „spaustuvininkas Franklinas“.

Atminimo įamžinimas redaguoti

B. Franklinui atminti jo vardu JAV pavadintos kelios dešimtys grafysčių, savivaldybių, mokyklų, keli universitetai ir koledžai, pastatyti paminklai, pavadinti karo laivai. B. Franklino portretas yra ant 100 JAV dolerių banknoto.

Šaltiniai redaguoti

  1. Franklin Benjamin (Bendžaminas Franklinas). Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. VI (Fau-Goris). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2004. 233 psl.
  2. KARAZIJA, Romualdas. Fizikos istorija. Vilnius: Inforastras, 2002, 92 p. ISBN 9955-9578-0-8.

Vikicitatos

 
Wikiquote logo