Atverti pagrindinį meniu

XVII amžiaus 10-as dešimtmetis

XVII amžiaus dešimtasis dešimtmetis prasidėjo 1691 metais ir baigėsi 1700 metais

Tūkstantmečiai: 1 tūkstantmetis2 tūkstantmetis3 tūkstantmetis

Amžiai: XVI amžiusXVII amžiusXVIII amžius

Dešimtmečiai: 5-as 6-as 7-as 8-as 9-as - 10-as - 1-as 2-as 3-as 4-as 5-as

Metai: 1691 1692 1693 1694 1695 1696 1697 1698 1699 1700

ĮvykiaiKeisti

  • 16881697 Pfalco palikimo karas: pradėjus karą su Šventosios Romos imperijos imperatorių Prancūzijai netrukus teko kovoti su Jungtinės Karalystės, Švedijos, Ispanijos, Savojos ir Nyderlandų koalicija. Karas Prancūziją stipriai susilpnino, prasidėjo santykinis Jungtinės Karalystės galios augimas, sudarytos sąlygos vėlesniam Ispanijos palikimo karui.

1691Keisti

Tai buvo nekeliamieji metai, prasidedantys pirmadienį. Šių metų svarbiausi įvykiai:

1692Keisti

Tai buvo keliamieji metai, prasidedantys antradienį. Šių metų svarbiausi įvykiai:

1693Keisti

Tai buvo nekeliamieji metai, prasidedantys ketvirtadienį. Šių metų svarbiausi įvykiai:

1694Keisti

Tai buvo nekeliamieji metai, prasidedantys penktadienį. Šių metų svarbiausi įvykiai:

1695Keisti

Tai buvo nekeliamieji metai, prasidedantys šeštadienį. Šių metų svarbiausi įvykiai:

1696Keisti

Tai buvo keliamieji metai, prasidedantys sekmadienį. Šių metų svarbiausi įvykiai:

1697Keisti

Tai buvo nekeliamieji metai, prasidedantys antradienį. Šių metų svarbiausi įvykiai:

1698Keisti

Tai buvo nekeliamieji metai, prasidedantys trečiadienį. Šių metų svarbiausi įvykiai:

  • Kovo 24 d. ATR valdovas Augustas II susitarė su Danija dėl karo su Švedija.
  • Kovo 29 d. prie Kauno įvyko „respublikonų“ dalinių susirėmimas su etmono Sapiegos reguliarios armijos daliniais.
  • Balandžio 14 d. Vilniuje Mykolas Kazimieras Katilas organizavo „respublikonų“ šlėktos suvažiavimą, kur buvo išrinktas LDK vaivadijų generaliniu pulkininku. Žemaičių seniūnas Grigalius Antanas Oginskis buvo paskelbtas generaliniu regimentariumi – „respublikonų“ konfederacijos kariuomenės vadu.
  • Balandžio 16 d. - balandžio 28 d. Varšuvoje vyko pacifikacinis ATR seimas. Seimo maršalka Kristupas Stanislovas Zaviša. Seimas išsiskirstė, nes atvyko tik 15 pasiuntinių.
  • Balandžio 28 d. prie Žiežmarių įvyko „respublikonų“ dalinių susirėmimas su etmono Sapiegos reguliarios armijos daliniais.
  • Liepos 22 d. prie Jurbarko įvyko „respublikonų“ dalinių susirėmimas su etmono Sapiegos reguliarios armijos daliniais.
  • Rugpjūčio 10 -14 d. karalius Augustas II Rave Ruskoje (dab. Ukraina) slapta susitiko su Petru I ir susitarė dėl būsimo karo su Švedija ir Livonijos ateities.
  • Rugpjūčio 14 d. Vilniuje Mykolas Kazimieras Katilas vėl organizavo „respublikonų“ šlėktos suvažiavimą ir pareikalavo paleisti visą Sapiegoms priklausančią LDK armiją.
  • Rudenį į LDK teritoriją įvestos saksų pajėgos. Prisidengiant planais statyti Šventosios uostą, Augustas II sukoncentravo saksų pajėgas Žemaitijoje.
  • Karalius Augustas II susitiko su Brandenburgo – Prūsijos hercogu Frydrichu III, kad jis nesikištų į karą su Švedija, pripažino Prūsijai karaliaus titulą ir išsižadėjo savo kaip siuzereno teisių, taip pat leido jam už 150 tūkst. talerių užimti Lenkijos Elbliongą.
  • Lapkričio 15 d. Mykolas Kazimieras Katilas, vadovaujant „respublikonų“ šlėktos šauktiniams daliniams, iš Vilniaus patraukę prie Gardino.
  • Gruodžio 21 d. netoli Gardino, dalyvaujant valdovui ir jo įgaliotiems tarpininkams, priimta LDK luomų lauda, dar vadinta Generaliniu nutarimu. Lietuvos didysis etmonas Kazimieras Jonas Sapiega pripažino šlėktos lygybę. Pagal šį nutarimą LDK armija sumažėdavo per pusę – iki 3000 karių. Abi pusės buvo kompromisu nepatenkinti.

1699Keisti

Tai buvo nekeliamieji metai, prasidedantys ketvirtadienį. Šių metų svarbiausi įvykiai:

  • Iš Gardino ATR valdovas Augustas II atvyko į Vilnių ir iškilmingai buvo sutiktas.
  • Sausio 26 d. pagal Karlovicų taiką su Osmanų imperija, Lenkija susigrąžino Podolę ir Podolės Kameneco tvirtovę. Turkija prarado Vengriją ir Transilvaniją, kurios buvo prijungtos prie Habsburgų monarchijos.
  • Kovo 9 d. valdovas Augustas II išleidžia dokumentą, kuriame jis patvirtina Vilniaus salyklininkų statuto straipsnius apie garbingumą, cechų valdžios rinkimą ir kontrolę.
  • Birželio 16 d. - liepos 30 d. Varšuvoje vyko eilinis (pacifikacinis) ATR seimas. Seimo maršalka Stanislavas Antanas Ščiuka. Seimas pareikalavo iš valdovo išvesti Saksonijos kariuomenė iš Šventosios uosto.
  • Rugpjūčio 24 d. Livonijos dvarininkų vadovas Patkul slaptose derybose siūlė Augustui II pulti švedus ir užimti Livoniją bei Estiją. Tada livoniečiai jį paskelbs valdovu.
  • Rugsėjo 14 d. Drezdene ATR valdovas Augustas II ir Danijos ir Norvegijos karalius Frederikas IV pasirašė sąjungininkų sutartį prieš Švediją.
  • Lapkričio 21 d. Preobraženskio kaime prie Maskvos Saksonijos pasiuntinys pasirašė slaptą susitarimą su Petru I dėl bendros kovos su Švedija. Vėliau sutartį Drezdene kaip Saksonijos kurfiurstas pasirašė Augustas II.

1700Keisti

Tai buvo nekeliamieji metai, prasidedantys penktadienį. Šių metų svarbiausi įvykiai: