XVIII amžiaus 6-as dešimtmetis

XVIII amžiaus šeštasis dešimtmetis prasidėjo 1751 metais ir baigėsi 1760 metais.

Tūkstantmečiai: 1 tūkstantmetis – 2 tūkstantmetis – 3 tūkstantmetis

Amžiai: XVII amžius – XVIII amžius – XIX amžius

Dešimtmečiai: 1-as 2-as 3-as 4-as 5-as - 6-as - 7-as 8-as 9-as 10-as 1-as

Metai: 1751 1752 1753 1754 1755 1756 1757 1758 1759 1760

Įvykiai

1751

• Liepos 6 d. mirė ATR valstybinis veikėjas, rašytojas Jonas Frederikas Sapiega (g. 1680 m.). Nuo 1735 m. – Lietuvos didysis kancleris. 1726 m. tapo Baltojo erelio ordino kavalierius.
• Rugpjūčio 3 d. Vilniuje švenčiant valdovo Augusto III vardines garbingi svečiai, susirinkę stebėti „ugnies dramos“ į palapines Neries pakrantėje, pirmiausia išvydo užsidegusius „saulę, mėnulį, žvaigždes ir valdovo herbą su karūna“.
• Rugpjūčio 31 d. jėzuitai Vilniuje įkūrė modernią to meto mokyklą bajorų vaikams „Collegium Nobilium“, priklausė Vilniaus universitetui, vėliau tapo atskira vidurine mokykla.
• Jeronimas Florijonas Radvila Slucke įsteigė teatrą, artistai buvo ruošiami specialiojoje mokykloje. Vaidinimuose dalyvavo ir jo įsteigtos karo mokyklos kadetai.

1752

• Kovo 24 d. mirė LDK valstybinis veikėjas Antanas Mykolas Puzina. Mstislavlio kaštelionas nuo 1746 m.
• Pradėta rekonstruoti Vilniaus Katedra ir varpinę pagal architekto Jonas Kristupas Glaubico projektus.
• Spalio 2 d. – spalio 26 d. Gardine vyko eilinis ATR seimas. Seimo maršalka Juozapas Adrijonas Masalskis. Seimas nutrauktas.
• Gruodžio 27 d. Nesvyžiaus teatre buvo pastatyta Uršulės Pranciškos Višnioveckos opera «Laiminga nelaime».

1753

• Vasario 16 d. mirė LDK valstybinis veikėjas Valerijonas Antanas Žaba. Bresto kaštelionas nuo 1731 m. ir Polocko kaštelionas nuo 1736 m.
• Gegužės 23 d. Naugarduke mirė pirma LDK rašytoja ir dramaturgė Uršulė Pranciška Višniovecka (lenk. Franciszka Urszula Radziwiłłowa, g. 1705 m.). Rašė eilėraščius lenkų kalba. Rašė pjeses Nesvyžiaus dvaro teatrui, bandė rašyti liberto operoms.
• Birželio 3 d. Lietuvos tribunolo nutarimu Vilniuje sudegintas kroatas Rafaelis Sentimani. Avantiuristas, priėmė judaizmą ir tapo Abrahamu Izakowicziumi, apsigyveno Iljos miestelyje, prie Vilniaus.
• Įkurta Vilniaus universiteto astronomijos observatorija – seniausia Rytų Europoje ir ketvirtoji pasaulyje. Tai astronomo ir matematiko Tomo Žebrausko iniciatyvą ir projektas su jo rėmėjos Elžbietos Oginskaitės-Puzinienės parama.
• Vilniaus vaivada Mykolas Kazimieras Radvila Žuvelė Vilniaus universiteto astronomijos observatorijai padovanojo vokišką veidrodinės optinės sistemos teleskopą su reflektoriumi.
• ATR pradėjo kursuoti 60 grašių vertės aštuntokas, arba dvizlotis.
• Joniškis degė.
• Gruodį Rusios vaivados Augusto Čartoriskio įtikinimu Lietuvos dvaro maršalka kunig. Jonušas Aleksandras Sanguška pasirašė Kolbuševo sandorį dėl Ostrogiškių ordinacijos likvidacijos ir padalijimo. Tai privedė prie magnatiškos partijos „Familija“ sustiprėjimo. Tarp karaliaus dvaro ir magnatiškos Čartoriskių partijos prasidėjo ginkluotas konfliktas.

1754

• Gegužės 16 d. mirė LDK valstybinis veikėjas, Lietuvos armijos regimentas, pulkininkas Jonas Kazimieras Žaba (g. 1683 m.). Minsko vaivada nuo 1721 m. Apdovanotas Baltojo Erelio ordinu 1750 m.
• Lietuvos didžiojo kanclerio Mykolo Frederiko Čartoriskio vadovaujama politinė grupuotė „Familija“, nukreipta prieš Radvilas ir Potockius, perėjo į opoziciją ATR valdovui Augustui III.
• Vilniaus pijorų kolegijos rektorius Motiejus Dogelis prie kolegijos įsteigė vieną geriausių ATR spaustuvių ir pradėjo skelbti LDK istorijos dokumentus iš užsienio šalių archyvų - „Codex diplomaticus ...“.
• Rugsėjo mėn. mirė ATR valstybės veikėjas, LDK didikas Juozapas Skuminas Tiškevičius (g. 1694 m.). Žemaičių seniūnas nuo 1742 m. 1746 m. apdovanotas Baltojo erelio ordinu.
• Rugsėjo 30 d. – spalio 26 d. Varšuvoje vyko eilinis ATR seimas. Seimo maršalka Juozapas Adrijonas Masalskis. Seimas nutrauktas.
• Spalio 19 d. Lenkijos karaliaus ir Ldk Augustas III (Augustus III) Varšuvoje pasirašė raštą, kuriuo patvirtinami ir papildomi ankstesni jo pirmtakų privilegijos Vilniaus m. siuvėjų, taip pat vokiečių siuvėjų cecho statutą patvirtinantys dokumentai.
• Gruodžio 4 d. Vilniuje mirė LDK valstybinis ir bažnytinis veikėjas Juozapas Stanislovas Sapiega (g. 1708 m.). Lietuvos didysis dvasinis referentas ir Vilniaus vyskupas koadjutorius nuo 1737 m. 1753 m. įsigijo teleskopą Vilniaus akadėmojai. Palaidotas Vilniaus katedroje.
• Gruodžio 13 d. Javore mirė LDK didikas, ATR valstybės ir karinis veikėjas Jurgis Radvila (g. 1721 m.). Nuo 1746 m. Naugarduko vaivada. 1750 m. tapo Baltojo erelio ordino kavalierius.

1755

• Joniškis degė.
• Vilniuje atstatyta Vilniaus Šv. Jurgio bažnyčia Naugarduko vaivados Jurgio Radvilos lėšomis pagal architekto Pranciškaus Ignoto Hoferio (lenk. Franciszek Ignacy Hoffer) projektą.

1756

• Vilniaus universiteto observatorijos direktorius Tomas Žebrauskas nustatė Vilniaus geografinę platumą.
• LDK žydų bendruomenė pasmerkė „frankizmo“ judėjimą ir jo liderį Josefą Jakobą Franką (lenk. Jakub Józef von Frank-Dobrucki), paskelbdama atskyrimą iš bendruomenės prie jo besišliejantiems.
• Rugpjūtį Europoje prasidėjo Septynerių metų karas (iki 1763 m.) ir jame dalyvavo visos galingiausios to meto Europos valstybės. Prūsija okupavo Saksoniją, kuriuos kurfiurstų buvo ATR valdovas Augustas III. ATR karo metu liko neutrali, nors per ją žygiavo svetimos kariuomenės. Didysis karūnos etmonas Janas Klemensas Branickis nesiėmė jokių veiksmų prieš valstybės teritorijos siaubiančias užsienio kariuomenes.
• Lietuvos didysis etmonas Mykolas Kazimieras Radvila Žuvelė, ATR valdovui įsakius, išsiuntė kazokų burius numalšinti sukilimą Mozyriaus paviete. Žuvo daugiau kaip 3 tūkst. valstiečiu.

1757

• Vasario 23 d. mirė Lietuvos filosofas, teologas, filosofijos ir teisės daktaras, jėzuitas Jonas Juraga-Giedraitis (g. 1697 m.). 1752–1755 m. – Vilniaus universiteto rektorius. Jam vadovaujant pradėta dėstyti naujųjų amžių filosofija.
• Birželio 3 d. Nesvyžiuje mirė pedagogas, istorikas Jonas Antanas Pašakauskas (g. 1684 m.). Dirbdamas Nesvyžiuje, paliko nemažą kūrybinį palikimą. 1737-1749 m. Vilniuje išleido 20 kalendorių.
• Rusų armija isitraukė į Septynerių metų karą, iš Kurliandijos per Žemaitiją patrauke link Nemuno ir liepos mėn. užėmė Memelį ir dalį rytų Prūsijos. Bet rugsėjį pasitraukė atgal.
• Lapkričio 17 d. Saksonijoje mirė Austrijos erchercogienė, ATR valdovo sutuoktinė Marija Žozefa Habsburgaitė (g. 1699 m.). 1719 m. ištekėjo už Augusto III, sulaukė 14 vaikų. 1737 m. apdovanuota Šv. Jekaterinos ordinu.

1758

• Metų pr. Rusijos armija iš Kurliandijos vėl per Žemaitiją patrauke link rytų Prūsijos ir be pasiprėšinimo ją užėmė.
• Kovo 18 d. Vilniuje mirė Lietuvos astronomas, matematikas ir architektas, jėzuitas Tomas Žebrauskas, (g. 1714 m. Žemaitija). Filosofijos ir laisvųjų mokslų daktaras, Vilniaus universiteto astronomijos observatorijos įkūrėjas.
• Balandžio 15 d. Višnicoje mirė LDK valstybės ir karinis veikėjas Ignotas Sapiega (g. iki 1721 m.). Mstislavlio vaivada nuo 1750 m. 1748 m. tapo Baltojo erelio ordino kavalieriumi.
• Jeronimas Florijonas Radvila Slucke įsteigė baleto mokyklą, kuriai vadovavo prancūzų baletmeisteris Luisas Duprė (pranc. Louis Dupré).
• Karalius Augustas III paskelbė privilegiją, įsipareigodamas globoti atsivertusius į krikščionybę žydus. Katalikų Bažnyčia, tikėdamasi „frankistų“ atsivertimo, palaikė judėjimą.
• Spalio 2 d. – spalio 11 d. Varšuvoje vyko eilinis ATR seimas. Seimo maršalka Adomas Malachovskis (lenk. Adam Małachowski). Seimas nutrauktas.
• Gruodžio 5 d. mirė LDK valstybinis veikėjas Mykolas Judickis (g. ~1700 m.). Minsko kaštelionas nuo 1742 m.

1759

• Rugsėjo 6 d. pakeliui į Vilnių mirė LDK valstybinis ir karinis veikėjas Antanas Sologubas (g. ~1710 m.). Nuo 1746 m. Lietuvos artilerijos generolas. 1757 m. buvo apdovanotas Baltojo erelio ordinu.

1760

• Vasario 24 d. Varšuvoje mirė ATR istorinių šaltinių leidėjas, istorikas Motiejus Dogelis (g. 1715 m.). Medžiagą rinko Vokietijos, Prancūzijos, Olandijos, ATR dokumentų saugyklose.
• Balandžio 18 d. Vilniuje pradėtas leisti „Lietuvos kurjeris“ (lenk. Kurjer Litewski), nuo 1764 m. ėjęs pavadinimu „Vilniaus laikraščiai“ (lenk. Gazety Wileńskie).
• Gegužės 17 d. Palenkės Biala mirė ATR valstybės ir karinis veikėjas Jeronimas Florijonas Radvila (g. 1715 m.). Slucke ir Palenkės Bialoje įsteigė teatro trupes, Slucke atidarė baleto ir karo mokyklas.
• Gegužės 28 d. Vilniuje kilo gaisras, buvo nutraukti net Lietuvos Vyriausiojo Tribunolo posėdžiai.
• Spalio 6 d. – spalio 13 d. Varšuvoje vyko eilinis ATR seimas. Seimo maršalka Adomas Malachowskis (lenk. Adam Małachowski). Seimas nutrauktas.
• Spalio 11 d. Slanime mirė ATR valstybės veikėjas Mykolas Antanas Sapiega (g. 1711 m.). 1746–1752 m. Palenkės vaivada ir nuo 1752 m. Lietuvos pakancleris. 1744 m. gavo Baltojo erelio ordiną.

Dešimtmečio žmonės

Pasaulio lyderiai

Šis dešimtmečių straipsnis nėra pradėtas kurti, tik įdėtas šablonas. Galite pradėti jį kurti – spauskite čia