XVIII amžiaus 2-as dešimtmetis

Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į šaltinius (pažymėtas nuo 2020 m. kovo). Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

Šį straipsnį ar jo skyrių reikėtų peržiūrėti. Būtina ištaisyti gramatines klaidas, patikrinti rašybą, skyrybą, stilių ir pan. Ištaisę pastebėtas klaidas, ištrinkite šį pranešimą.

XVIII amžiaus antrasis dešimtmetis prasidėjo 1711 metais ir baigėsi 1720 metais.

Tūkstantmečiai: 1 tūkstantmetis – 2 tūkstantmetis – 3 tūkstantmetis

Amžiai: XVII amžius – XVIII amžius – XIX amžius

Dešimtmečiai: 7-as 8-as 9-as 10-as 1-as - 2-as - 3-as 4-as 5-as 6-as 7-as

Metai: 1711 1712 1713 1714 1715 1716 1717 1718 1719 1720

Įvykiai

1711

Šių metų svarbiausi įvykiai:

• Be viską naikinančio karo, kraštas patyrė nederlių ir nuo 1708 m. marą. LDK neteko maždaug trečdalio gyventojų. Žemaitija neteko beveik dviejų trečdalio gyventojų, ištisi kaimai liko tušti.
• Vien tik Vilnius neteko dešimčių tūkstančių gyventojų. „Gi šiemet, po vasaros karščių nelaimė užklupo tokiu šunišku pasiutimu, kad vos vienas kitas spėjo pasitraukti, kur sveikesnis oras“ – rašoma jėzuitų kronikoje.
• Jonas Sapiega vyresnysis surinkęs keletą šimtų raitelių surengė kelis išpuolius į Lietuvos teritoriją iš Prūsijos, tikėdamasis, kad nepatenkinta bajorija sukils prieš valdovą Augustą II, o kariuomenė pakels maištą prieš didyjį etmoną Liudviką Pociejų.

1712

Šių metų svarbiausi įvykiai:

• Lietuvos didysis iždininkas Mykolas Kazimieras Kocielas piktnaudžiavo pareigybe ir pagal Trakų vaivados Kazimiero Dominyko Oginskio skundą LDK Tribunolas nuteisė jį garbės netekimu ir mirties bausme. Sausio 12 d. jis buvo areštuotas, bet bausmės išvengė.
• Balandžio 5 d. – balandžio 19 d. Varšuvoje vyko neeilinis ATR seimas. Seimo maršalka Stanislovas Ernestas Denhofas. Rusų atstovas prašė Seimo pagalbos kare su Turkija, tačiau jo prašymas buvo atmestas, dėl to rusai suorganizavo Seimo darbo nutraukimą.
• ATR karalius Augustas II persikrikštijo iš protestanto į katalikus.
• Vilniuje pastatytos Vilniaus akademijos retorikos dėstitojo Karolio Bartoldo dvi dramas: Incendiarius capitum („Galvų padegėjas“) ir Cognatus purpuratus („Krauju nuraudęs giminaitis“).
• Vengruve mirė italų dailininkas Mikelandželas Palonis (it. Michele Arcangelo Palloni), tapęs baroko stiliumi, dirbęs Bolonijoje, Florencijoje ir nuo 1674 m. – ATR (g. 1637 m. Kampi Bizencijus, Italija). Dirbo Pažaislio vienuolynė, Vilniaus Šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčioje, Vilniaus katedroje Šv. Kazimiero koplyčioje, Sapiegų rūmuose Vilniuje.
• Rugpjūčio 5 d. mirė LDK valstybinis veikėjas, Lietuvos didysis maršalka nuo 1704 m. Martynas Valavičius.
• Lapkričio 30 d. karalius Augustas II buvo apdovanuotas Rusijos Imperijos Šv. apaštalo Andriejaus ordinų.
• Gruodžio 31 d. – 1713 m. vasario 21 d. Varšuvoje vyko neeilinis ATR seimas. Seimo maršalka Stanislovas Ernestas Denhofas.

1713

Šių metų svarbiausi įvykiai:

• Sausio 31 d. mirė LDK valstybinis ir karinis veikėjas Dominykas Mykolas Sluška (g. ~1655 m.). Polocko vaivada nuo 1686 m. 1690 m. Vilniuje pradėjo rūmų, žinomų kaip Sluškų rūmai, statybą. Statyboms vadovavo italų architektai Mikelandželas Palonis ir Pjetras Pertis.
• Kovo 18 d. Lenkijos karaliaus ir Ldk Augustas II (Augustus II) pasirašė raštą, kuriuo patvirtinamos visos jo pirmtakų privilegijos Vilniaus (Vilna) miesto barzdaskučių-chirurgų cechui.
• Šiaulių vaito Kazimiero Gorskio rūpesčiu karalius Augustas II Šiauliams pirmą kartą suteikė Magdeburgo teisė, tačiau savivalda liko neįgyvendinta.
• Kovo 21 d. po presaikos ištikimybei karaliui, Antanas Kazimieras Sapiega buvo amniestuotas ir galėjo grįžti į tevynę iš Prūsijos. Taip pat buvo amniestuotas Jonas Sapiega vyresnysis.
• Aleksandras Povilas Sapiega buvo amniestuotas ir jam karalius sugrąžino Lietuvos didžiojo maršalkos pareigybę.
• Augustas II, siekdamas stiprinti valdovo valdžią, į ATR vėl įvedė Saksonijos kariuomenę. Tai netenkino bajorijos.
• Spalio 22 d. mirė LDK valstybinis veikėjas, Mstislavlio vaivada nuo 1698 m. Mykolas Daumantas Siesickis.
• Gruodžio 6 d. mirė LDK katalikų veikėjas Jonas Mikalojus Zgierskis (g. 1653 m.). Smolensko vyskupas nuo 1706 m., Žemaičių vyskupas nuo 1710 m.

1714

Šių metų svarbiausi įvykiai:

• Vilniuje mirė italų baroko skulptorius ir architektas Džovanis Pjetras Pertis (it. Giovanni Pietro Perti, g. 1648 m. Muggio kaimelyje, Šveicarija). Didžiąją dalį gyvenimo kūrė Vilniuje. Žymiausias jo kūrinys – Vilniaus Šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčios interjero dekoravimas stiuko lipdiniais.

1715

Šių metų svarbiausi įvykiai:

• Padėtį Lietuvoje pasunkino nederliaus metai ir badas.
• Gegužės 26 d. Vilniuje siautė didelis gaisras. Gaisro metu sudegė ir medinė Aušros Vartų koplyčia.
• Augustas II bandė derėtis su turkais prieš rusus, tačiau tada rusų agentai suorganizavo konfederaciją.
• Spalio 1 d. Kodenis mirė LDK valstybinis ir bažnytinis veikėjas, kunig. Povilas Pranciškus Sapiega (g. iki 1567 m.). Žemaičių vyskupas 1715 m.
• Į ATR teritoriją atvesta Saksonijos kariuomenė nepatiko bajorijai. Jį, rusų pakurstyta, sudarė valdovui priešišką konfederaciją ir spalio 8 d. sumušė Saksonijos dalinius prie Radogoščio.
• Lapkričio 26 d. susidarė Lenkijos bajorijos Tarnogrodo konfederacija. Prasidėjo ginkluoti susidūrimai su Saksonijos kariuomene.
• Vidaus nesantaika ATR pasinaudojo Rusija. Petras I tapo tarpininku tarp bajorijos ir karaliaus.
• Mirė LDK karinis ir politinis veikėjas Mikalojus Pranciškus Oginskis (g. 1663 m.). Trakų kaštelionas nuo 1711 m.

1716

Šių metų svarbiausi įvykiai:

• Sausio 30 d. Blua Prancūzijoje mirė ATR valdovo 1674 -1696 m. Jono Sobieskio sutuoktinė Marija Kazimiera d'Arquien (pranc. Marie Casimire Louise de La Grange d’Arquieng, g. 1641 m.). Ištekėjo 1665 m. ir sulaukė 13 vaikų. Palaikai perlaidoti Vavelyje.
• Kovo - balandžio mėn. Lietuvos bajorija Vilniaus suvažiavime sudarė antisaksonišką konfederaciją, analogiška Tarnogrodo konfederacijai. Prie jos prisijungė Lietuvos didysis iždininkas Mykolas Kazimieras Kocielas, Vilniaus vaivada Kazimieras Jonas Sapiega ir Jonas Sapiega vyresnysis.
• Lietuvis seimas paskelbė vieneriems metams nepaprastą 15 auksinų mokestį nuo kiekvieno ūkinio dūmo.
• Karalius Augustas II paprašė Petro I pagalbos kovai su konfederatais. Į ATR teritoriją buvo įvesta Rusijos 18 tūkst. kariuomenė.
• Lapkričio 26 d., tarpininkaujant rusams, Varšuvoje sudarytas taikos susitarimas tarp Tornogrudo konfederatų ir karaliaus. Jis užkirto kelią karaliaus siekiams sustiprinti savo valdžią.

1717

Šių metų svarbiausi įvykiai:

• Vasario 1 d. Varšuvoje vyko 6 valandų Nebylusis Seimas. Seimo maršalka Stanislovas Leduchovskis. Karalius Augustas II įsipareigojo išvesti saksų kariuomenę per 25 d., o bajorija atsisakė teisės organizuoti konfederacijas. Patvirtintas valdovo ir konfederatų susitarimas. Įstatymų projektams pritarė be svarstymų, niekam iš Seimo dalyvių neleista pradėti diskusijų, nes čia pat stovėjo caro armija.
• Seimas, nurodžius Rusijos atstovams, nusprendė sumažinti kariuomenę: Lenkijai nustatyta 18 tūkst, LDK 6,2 tūkst. karių kariuomenė. Apribota etmonų valdžia. Rusų kariuomenė pasiliko ir ATR pasidarė priklausoma nuo Rusijos.
• Birželio 6 d. mirė LDK valstybinis veikėjas Kristupas Zenovičius (Despot-Zenovičius). Minsko vaivada nuo 1709 m.
• LDK teritorijoje surašyta tik 264 770 kiemų, arba apie 1,8 mln. žmonių.
• Vilniaus vyskupas Konstantinas Kazimieras Bžostovskis prie Vilniaus pastatė barokinius Verkių rūmus.

1718

Šių metų svarbiausi įvykiai:

• Karaliaučiaus universitete pradėjo veikti seminaras, kuriame pirmą kartą aukštojoje mokykloje lietuvių kalba dėstyta kaip savarankiška disciplina. Steigėjas – Prūsijos karalius Frydrichas Vilhelmas I.
• Rugsėjo 4 d. prasidėjo Trakų Dievo Motinos paveikslo vainikavimo Vatikano pašventintais aukso vainikais iškilmės, tęsėsi ištisas 8 dienas.
• Spalio 3 d. - lapkričio 14 d. Gardine vyko eilinis seimas. Seimo maršalka Kristupas Stanislovas Zaviša. Atsikračius saksų, iškilo reikalavimas išvyti ir rusų kariuomenę, tačiau rusų atstovas pasistengė Seimą išvaikyti.
• Seimas ATR teritorijoje uždraudė statyti protestantų bažnyčias. Prasidėjo disidentų persekiojimai, uždrausta užimti bet kokias vietas teismuose, administracijoje.
• Nepaisant karų ir maro, Merkinės batsiuvių cechas atsikūrė. Lapkričio 24 d. valdovas Augustas II patvirtino suteiktas privilegijas.
• Mirė LDK katalikų veikėjas Liudvikas Karolis Oginskis (g. 1680 m.). Smolensko vyskupas nuo 1717 m.

1719

Šių metų svarbiausi įvykiai:

• Rusų armija pasitraukė iš Lietuvos.
• Rugsėjo 2 d. Palenkės Bialoje mirė LDK didikas, ATR valstybės ir karinis veikėjas Karolis Stanislovas Radvila (g. 1669 m.). Nuo 1698 m. Lietuvos didysis kancleris. 1705 m. lapkričio 1 d. įteiktas Baltojo erelio ordinas. Išdidus teisės saugotojas, gabus taikytojas ir derybininkas.
• Gruodžio 30 d. – 1720 m. vasario 22 d. Varšuvoje vyko eilinis ATR seimas. Seimo maršalka Kristupas Stanislovas Zaviša.

1720

Šių metų svarbiausi įvykiai:

• Sausio 7 d. Stokholme švedai pasiraše taikos sutartį su ATR ir Saksoniją.
• Vasarį ATR seimas Varšuvoje rusų atstovu nutrauktas ir išvaikytas.
• Kovo 13 d. Gardine, grįždamas iš ATR seimo, mirė LDK didikas, ATR karvedys Kazimieras Jonas Sapiega (g. 1637 m.). Lietuvos didysis etmonas 1683 - 1703 m. ir 1705 - 1708 m., Vilniaus vaivada 1682 - 1703 m. ir nuo 1705 m.
• Balandžio 20 d. Prūsijos karalius Frydrichas Vilhelmas I savo domenuose panaikino lietuvių ir lenkų valstiečių asmeninę priklausomybę.
• Gaisras Gardinė atnešė daug nuostolių miestui.
• Caras Petras I susitiko su Prūsijos karaliumi Frydrichu Vilhelmu I ir susitarė prižiūrėti bajorų Respubliką.
• Rugsėjo 30 d. – lapkričio 11 d. Varšuvoje vyko eilinis ATR seimas. Seimo maršalka Kristupas Stanislovas Zaviša. Rusų atstovas neleido ratifikuoti karaliaus Augusto II sutarties su austrais ir Seimą išvaikė.
• Mirė LDK valstybės ir karinis veikėjas Kristupas Nemirovičius-Ščit. Smolensko kaštelionas nuo 1713 m.

Dešimtmečio žmonės

Pasaulio lyderiai

Šis dešimtmečių straipsnis nėra pradėtas kurti, tik įdėtas šablonas. Galite pradėti jį kurti – spauskite čia