Titulas (lot. titulus – įrašas, garbės vardas) – prieš arba po asmens vardo ir pavardės rašomas epitetas, išreiškiant šiam asmeniui pagarbą arba nurodant jo oficialią poziciją, profesionalumą ar akademinę kvalifikaciją. Kai kuriose kalbose kai kurie titulai gali būti įterpiami tarp asmens vardo ir pavardės (pvz., grafas – vokiečių kalboje). Kai kurie titulai gali būti paveldimi (angl. Hereditary title). Aristokrato titulas, kuris gautas paveldint arba jį suteikiant, paprastai vadinamas tikruoju titulu. Priešinga titulų grupė yra pagarbumo titulai, gaunami kaip pagarbumo ženklas iš sutuoktinio arba tėvo.

Akademiniai titulai

redaguoti

Akademiniai titulai – tai titulai rodantys asmens akademinę kvalifikaciją.

Profesiniai titulai

redaguoti
Pagrindiniai straipsniai – profesija ir profesijos.

Dvasiniai titulai

redaguoti
Pagrindiniai straipsniai – Dvasininkas ir religiniai titulai.

Šalių vadovų titulai

redaguoti

Dabartiniai

redaguoti
Pagrindiniai straipsniai – monarchas ir monarchų titulai.

Titulai, kuriais yra tituluojami šalių vadovai bei jų vyriausybių vadovai.

Renkami arba visuotinai pripažįstami

redaguoti

Paveldimi

redaguoti
Vyro titulas Moters titulas Monarcijos tipas Būdvardis Lotyniškai Pavyzdžiai
Imperatorius Imperatorienė Imperija imperatoriškas Imperator (Imperatrix) Romos imperija, Bizantijos imperija, Osmanų imperija, Šventoji Romos imperija, Rusija, Frankų imperija, Pirmoji ir antroji imperija, Austrija, Meksika, Brazilija, Vokietijos imperija (žlugo Europoje po 1918 m.), Imperatoriškoji Indija (nustojo būti naudojama po 1947 m., kai Indija atgavo nepriklausomybę, išlaisvinusi iš Britų imperijos), Japonija (vienintelė šalis pasaulyje, kuri iki šiol yra valdoma imperatoriaus).
Karalius Valdančioji karalienė
Karalienė
Karalystė karališkas Rex (Regina) Daugumoje šalių
Vicekaralius Vicekaralienė Vice-karalystė vicekarališkas Proconsul Istorinės: Ispanijos imperijos (Peru, Naujoji Ispanija, La Plata, Naujoji Granada), Portugalijos imperija, (Indija, Brazilija), Britų imperija
Didysis kunigaikštis Didžioji kunigaikštienė Didžioji kunigaikštystė Magnus Dux Dabar: Liuksemburgas; istorinės: Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė, badenas, Suomija, Taskanija ir t. t.
Erchercogas Erchercogienė Erchercogystė Arci Dux Istorinės: Tik Austrijoje, Austrijos erchercogystė; titulas naudotas Habsburgų dinastijos monarchų
Princas Princesė Kunigaikštystė, Princo valdoma teritorija kunigaikštiškas, princo Princeps Dabar: Monakas, Lichtenšteinas, Velsas[1]; Andora (Co-princai). Istorinės: Albanija, Serbija
Hercogas Hercogienė Hercogystė hercogiškas Dux Šiuo metu nėra. Istorinis pavyzdys Normandija.
Grafas Grafienė Grafystė Comes Bendrai visoje Šventojoje Romos imperijoje; istorinės: Dublinas, Tironas ir daugelis kitų
Baronas Baronienė Baronystė baroniškas Baro Yra paprasti baronai ir nepriklausomi baronai. Nepriklausomus baronus galima lyginti su kunigaikščiais, Tačiau, yra istorinis skirtumas nepriklausomi baronai nebeturi nepriklausomų baronyščių, bet tik titulą ir atributiką.
Popiežius Popiežė Pontifikatas popiežiaus Papa Pontifikato šalių monarchijos ir vėliau Vatikano Miesto Valstybė

Popiežius yra Romos vyskupas (celibato įstaiga, kurioje uždrausta vesti). Tuo tarpu Anglijoje, kalbant apie popiežių moterį (Pvz., Popiežė Joana) galima naudoti abu popiežiaus ir popiežės titulus.

Istoriniai šalių vadovų titulai

redaguoti

Šie titulai daugiau oficialiai nėra naudojami, tačiau į kai kuriuos iš jų gali pretenduoti ankstesnių karališkųjų dinastijų atstovai.

Skiriami

redaguoti

Renkami arba visuotinai tvirtinami

redaguoti

Paveldimi

redaguoti

Garbės titulai suteikti šalies vadovų

redaguoti

Šalių vykdomosios valdžios ir šalių regioninės valdžios titulai

redaguoti

Teisminės valdžios titulai

redaguoti

Įstatymų leidžiamosios valdžios titulai

redaguoti

Kiti titulai

redaguoti

Išnašos

redaguoti
  1. Velso princo garbės titulą paveldi Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės karaliaus arba karalienės vyriausiasis sūnus (jei yra bent vienas) – jis nėra monarchas