Romanovų dinastija

Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

Romanovų dinastija valdė Rusiją nuo 1613 iki 1917 m. vasario revoliucijos.

Romanovų dinastijos vėliava.

Romanovų dinastijos herbas.

Šeima kildinama iš Andrejaus Ivanovičiaus Kobylos – maskviečio bajoro, gyvenusio pirmoje XIV a. pusėje. Romanovų pavardė atėjo iš Romano Juriejevo, Anastazijos Romanovos tėvo. Anastazija buvo pirmoji caro Ivano IV žmona.

1613 metais caru tapęs Michailas Romanovas buvo pirmasis šios dinastijos Rusijos valdovas.

Iškiliausiu dinastijos atstovu laikomas Petras I-asis, kurio valdymas žymi imperinės Rusijos epochos pradžią. Jekaterinos Antrosios valdymo metu buvo numalšintas Pugačiovo sukilimas, Aleksandras I 1812 m. atrėmė Napoleono Bonaparto puolimą.

Paskutinis Romanovų caras Nikolajus II valdžios neteko 1917 m. kovą, ir 1918 m. liepos 16 d. Jekaterinburge kartu su žmona, sūnumi ir keturiomis dukterimis buvo sušaudyti bolševikų.

Carai

Nuotrauka	Valdė	Caras	Pastabos
	1613 m. 1645 m.	Michailas Romanovas
	1645 m. 1676 m.	Aleksejus I
	1676 m. 1682 m.	Fiodoras III
	1682 m. 1689 m.	Sofija Romanova	regentė
	1689 m. 1696 m.	Ivanas V
	1689 m. 1725 m.	Petras I
	1725 m. 1727 m.	Jekaterina I
	1727 m. 1730 m.	Petras II
	1730 m. 1740 m.	Ana Romanova
	1740 m. 1741 m.	Ivanas VI
	1741 m. 1762 m.	Jelizaveta
	1762 m. 1762 m.	Petras III
	1762 m. 1796 m.	Jekaterina II
	1796 m. 1801 m.	Pavelas I
	1801 m. 1825 m.	Aleksandras I
	1825 m. 1855 m.	Nikolajus I
	1855 m. 1881 m.	Aleksandras II
	1881 m. 1894 m.	Aleksandras III
	1894 m. 1917 m.	Nikolajus II