Erlas
Erlas (angl. earl) – trečias pagal lygį Didžiosios Britanijos perų titulas, žemesnis už markizą, bet aukštesnis už vikontą.[1] Atitinka žemyninės Europos grafą.
Skandinavijoje tos pačios kilmės titulas yra jarlas, maždaug atitinkąs hercogą ar net kiek aukštesnis.
Etimologija
redaguotiŽodis angl. earl kilo iš vid. angl. erl, o šis – iš s. angl. eorl. Eorl anglosaksų visuomenėje reiškė 'karys; kilmingasis', paprastai – 'vadas'[2]. Vėliau šis titulas ėmė reikšti vadą, kurį karalius įgaliojo valdyti tam tikrą teritoriją. Iki šiol neaišku, ar eorl yra susijęs su anglosaksų terminu ealdorman 'vyresnysis; seniūnas', reiškusiu valdžią turintį žmogų. Šis žodis šiuolaikinėje anglų kalboje rašomas alderman ir reiškia patarėją ar atstovą vietiniame valdžios organe ar vietinėje bažnyčios taryboje.
Titulavimas
redaguotiErlas vadinamas dvejopai:
- Earl of X – kai titulas susijęs su tam tikra valda, kuri vadinasi X.
- Earl X – kai titulas siejamas su giminės pavarde.
Paprastas angliškas kreipinys į erlą yra Lord X, o į jo žmoną – Lady X. Į erles (angliškai vadinamos countess), kurios asmeniškai turi erlo titulą, irgi kreipiamasi Lady X, bet jų vyrai jokio titulo neturi.
Vyriausias erlo sūnus paprastai gauna antrą pagal rangą tėvo titulą kaip pagarbumo titulą. Pvz., jei erlas X dar turi ir vikonto Y titulą, tuomet į erlo vyriausią sūnų bus kreipiamasi kaip į vikontą Y. Į jaunesniuosius sūnus kreipiasi The Honourable [vardas] [pavardė], o į dukras – The Lady [vardas] [pavardė].
Anglijos erlų istorija
redaguotiAnkstyvieji erlai (hercogo lygio)
redaguotiAnglosaksų Anglijoje erlai valdė savo sritį ir turėjo teisę teisti provincijos teismuose, nes tam turėjo karaliaus deleguotą valdžią. Jie rinkdavo baudas ir mokesčius, o už tai gaudavo trečdalį surinktų pinigų (angliškai tai vadino third penny 'trečias pensas'). Karo metu jie vadovavo karaliaus kariuomenei. Kai kurie širai (angl. shires) būdavo sujungti į erlijas (angl. earldom), kurioms ir vadovavo erlai ar ealdorman'ai. Karaliaus Edvardo III Išpažinėjo (kitaip Eadweard III; gyv. 1004–1066 m.) laikais egzistavo erlijos Veseksas (Wessex), Mersija (Mercia), Rytų Anglija (East Anglia) ir Nortumbrija (Northumbria) – visos jos buvo ankstesnės nepriklausomos karalystės ir buvo žymiai didesnės už bet kurį širą. Šiuo požiūriu erlai buvo panašūs į Skandinavijos jarlus. Tuo metu erlai buvo karaliaus skiriami valdytojai.
Vėlyvieji erlai (grafo lygio)
redaguotiMirus Edvardui Nuodėmklausiui Angliją užkariavęs Normandijos hercogas Viljamas, tapęs Anglijos karaliumi Vilhelmu I Užkariautoju, pertvarkė Anglijos administravimo sistemą. Širai tapo didžiausiais Anglijos padaliniais, o erlijos (earldoms) buvo panaikintos. Normanai sukūrė naujus erlų titulus, pavyzdžiui, Herefordširo erlas (Earl of Herefordshire), Šropširo erlas (Earl of Shropshire), Češiro erlas (Earl of Cheshire), bet šie erlai jau valdė atskirus širus. Širai tapo grafystėmis (angl. counties). Erlai neberinko mokesčių, nebeteisė krašto teismuose, o ir pačiu naujųjų erlų buvo mažai.
Karalius Steponas (Stephen of Blois, gyv. 1096–1154, valdęs 1135–1154) padidino erlų skaičių, nes titulus suteikė savo sąjungininkams už dalyvavimą kare su jo pussesere imperatoriene Matilda (Empress Matilda, gyv. 1102–1167; kuri buvo ankstesnio Anglijos karaliaus Henriko I (Henry I) dukra ir Šv. Romos Imperijos imperatoriaus Henriko V žmona). Jis kai kuriems erlams teisę naudotis karaliui priklausančiomis širuose esančiomis pilimis ar prižiūrėti širų šerifus. Netrukus kiti erlai tokias teises pasiėmė patys. Baigiantis karaliaus Stepono valdymui kai kurie erlai jau turėjo savo dvarus ir net kaldino savo monetas, nors to karalius neleido.
Po Stepono valdęs karalius Henrikas II (Henry II) sumažino erlų galias. Ji atsiėmė iš jų karaliaus pilis ir net nugriovė kai kurias erlų pasistatytas pilis. Jis nesuteikė nė vieno naujo erlo titulo, nekūrė jokių erlijų. Visi erlai turėjo paklusti karaliaus valdžiai.
Anglijos karaliai jautė, kad pavojinga duoti jau ir taip galingai aristokratijai papildomų galių, todėl palaipsniui valdymo funkcijas perdavė šerifams. Tačiau pakraštinių sričių (pvz., Škotų ir Velsiečių markų ir Kornvalio) erlai dar ilgai turėjo vicekaraliaus galias (palyginkite su markgrafo padėtimi).
XIII a. erlų vieta socialinėje hierarchijoje buvo išsyk po karaliumi ir princais, bet jie nebūtinai buvo galingesni ar turtingesni už kitus kilminguosius. Erlu tapdavo paveldėdami šį titulą ar vesdami erlo titulo paveldėtoją, tačiau ir čia karalius išlaikė teisę neperduoti erlo titulo tokiam paveldėtojui. XIV a. erlo titulo suteikimas vykdavo specialioje viešoje ceremonijoje, kur karalius asmeniškai apjuosdavo naująjį erlą kalavijo diržu, tuo pabrėždamas, kad erlas savo valdžią gauna iš karaliaus. Erlai buvo įtakingi ir buvo laikomi esantys karaliaus galų rėmėjais. Šią savo galią jie pirmąkart parodė 1327 m., kai nušalino karalių Eduardą II (Edward II). Nuvertė jie ir daugiau karalių. Erlų skaičius nesikeitė iki 1337 m., kai Eduardas III paskelbė įsteigiąs šešis naujus erlo titulus.[3]
Ryšiai tarp erlų ir širų išliko gana ilgai ir po to, kai valdžią perėmė širų šerifai. Erlai dar gaudavo „trečiąjį pensą“, trečdalį pajamų, gaunamų per širo teismus, nors vėliau tos pajamos tapo apibrėžta, nekintančia suma. Taip kiekvienas erlas buvo susijęs su tam tikru širu. Labai dažnai sukuriant naują erlo titulą, jis buvo susiejamas su grafyste, kur naujasis erlas ir taip turėjo didelę įtaką ir didžiumą savo žemių. Titulo pavadinimas galėjo būti susijęs tiek su širo pavadinimu, tiek su pagrindiniu širo miestu, tiek su kitą žinoma širo vieta.
Kartais erlus vadino jų šeimos pavarde: pvz., erlas Warenne (earl Warrene). Šis variantas galbūt atsirado todėl, kad šių erlų oficiali grafystė buvo Saris (Surrey), tačiau erlai toje grafystėje beveik neturėjo jokio turto. Panašiai Oksfordo erlų (earls of Oxford) žemės buvo Esekso grafystėje – jie gavo Oksfordo erlų titulą, nes Eseksas ir artimiausios grafystės jau turėjo savus erlus.
Po kurio laiko ryšys tarp erlo ir širo išnyko, todėl šiais laikais nemažai erlų titulų pavadinti miestų, kalnų pavadinimais ar tiesiog pavardėmis. Kai kas mano, kad erlų titulai, pavadinti grafystės ar grafystės miesto pavadinimu yra labiau prestižiniai.
Škotijos erlų istorija
redaguotiŠkotijos erlai atsirado vėliau negu Anglijos, derinant Škotijos didikų titulų sistemą su angliškąja. Dalis erlų titulų atsirado pervadinant mormaerų titulus, kiti buvo sukurti vėliau, pagal analogijas. Mormaerų titulai atitiko ankstyvuosius anglosaksų erlus (hercogo ir Skandinavijos jarlo lygio).
Šaltiniai
redaguoti- ↑ Erlas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. V (Dis-Fatva). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2004
- ↑ "earl. " Webster’s Third New International Dictionary, Unabridged. Merriam-Webster, 2002. http://unabridged.merriam-webster.com (20 Oct. 2007).[neveikianti nuoroda]
- ↑ Ayton, Andrew. „Edward III and the English aristocracy at the beginning of the Hundred Years War“. De Re Militari. The Society for Medieval Military History. Nuoroda tikrinta 2019-12-04.