Naujosios Granados vicekaralystė

   Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į šaltinius.
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

Naujosios Granados vicekaralystė (isp. Virreinato de la Nueva Granada) – Ispanijos kolonija Pietų Amerikos šiaurėje, gyvavusi 17171819 m. Apėmė dabartinę Kolumbiją, Ekvadorą, Panamą, Venesuelą, Gajaną, Trinidadą ir Tobagą, nedideles dalis Brazilijos ir Peru. Sostine buvo Bogotos miestas.

Virreinato de la Nueva Granada
Naujosios Granados vicekaralystė
Ispanijos imperijos valda

1717 – 1819
 

Flag herbas
Vėliava Herbas
Location of Naujosios Granados vicekaralystė
Location of Naujosios Granados vicekaralystė
Naujosios Granados politinis žemėlapis 1750 m.
Sostinė Santa Fe de Bogota
Valdymo forma kolonija
Era Imperializmas
 - Atskirta nuo Peru vicekaralystės 1717 m.
 - Kolumbijos nepriklausomybė 1819 m.
Valiuta Ispanijos realas

Naujosios Granados vicekaralystė sudaryta iš ligi tol gyvavusios Naujosios Granados karalystės, kuri buvo priklausoma nuo Peru vicekaralystės. Po vicekaralystės įkūrimo iškilo Bogotos miestas. 1819 m. teritorijoje gyveno ~4,3 mln. gyventojų. XIX a. pradžioje vicekaralystėje prasidėjo Simono Bolivaro vadovaujamas sukilimas ir susikūrė nepriklausoma Didžiosios Kolumbijos valstybė.

Vicekaraliai redaguoti

 
Kolumbijos, Panamos ir Ekvadoro istorija
Šiauriniai Andai, Andų Tolimoji šiaurė
Panamos audiencija
Kolumbijos užkariavimas
Peru vicekaralystė:
(Panamos, Kito ir Bogotos audiencijos)
Naujosios Granados vicekaralystė
Didžioji Kolumbija (1819–31)
Naujosios Granados Respublika (1831–58)
Granados Konfederacija (1858–63)
Jungtinės Kolumbijos V. (1863–86)
Kolumbija, Panama, Ekvadoras