Moteris

Homo sapiens: femina

Žmogus (Homo sapiens)

Karalystė:	Gyvūnai ( Animalia)
Tipas:	Chordiniai ( Chordata)
Klasė:	Žinduoliai ( Mammalia)
Būrys:	Primatai ( Primates)
Šeima:	Hominidai ( Hominidae)
Gentis:	Žmonės ( Homo)
Rūšis:	Žmogus ( Homo sapiens)

Moteris (lot. femina) – biologinės žmogaus rūšies lytis. Ji turi morfologines ir funkcines ypatybes, kurios skiriasi nuo vyro (kitos lyties žmogaus) – lytinės chromosomos, mažesnis ūgis, specifinis kūno sudėjimas, lytiniai organai, medžiagų apykaita, kraujo sudėtis, hormonų balansas, dažnesnis kvėpavimas ir kt.

Vystymasis ir raidaKeisti

Prasidėjus embriono gemalinių lapelių diferenciacijai iš mezodermos vystosi lytinės liaukos. Apie 7-8 savaitę kaip ir vyro baigia formuotis lytinės liaukos, jau gana gerai išsivystę lytiniai organai, todėl jau galima skirti individo lytį. Biologinė moters priešingybė yra vyras.

Moteriškos lyties simbolis

Postnataliniu laikotarpiu baigia formuotis būdingi lyties morfologiniai ir fiziologiniai požymiai. Visų pirma brendimo įžangoje (12-15 m.) pradeda veikti mergaičių lytinės liaukos, prasideda ovuliacija. Lytinės brandos metu palengva ryškėja viso kūno sandaros lytinio dimorfizmo požymiai. Mergaičių antrosios vaikystės (7-11 m.) pradžia yra susijusi su kiaušidžių struktūros persitvarkymu: 9-aisiais gyvenimo metais kiaušidės pradeda sparčiai didėti, 11-aisiais gyvenimo metais tas pat atsitinka su gimda. Apie 11-uosius metus mergaitėms pradeda apvalėti klubai, nes platėja dubuo ir be to storėja juos gaubiantis riebalų sluoksnis.

Tikrojo brendimo metu (12-15 m.) mergaitėms ima augti krūtys, pradeda veikti lytinės liaukos. Brendimo baigmės metu (16-17 m.) susiformuoja krūtys, tampa reguliarios mėnesinės. Apie 17-20 metus galutinai stabilizuojasi moters lyties morfologiniai ir fiziologiniai požymiai. Brandos tarpsnyje (35-60 m.) moterims nustoja veikusios kiaušidės ir atsiranda klimakso reiškinių.

Moters anatominiai ir fiziologiniai požymiaiKeisti

Moters kūną į dvi lygias dalis dalijanti horizontali linija eina per gaktikaulio vidurį.
Moters kaukolei būdingas status kaktikaulio žvynas, lėkšti antakiniai lankai ir ovalios akiduobių atvaros, mažiau išsikišęs smakras, mažesni žandikauliai.
Moters kaukolės ir kaulų struktūra smulkesnė ir mažiau masyvi negu vyro.
Dėl platesnio dubens pas moterį stambesnės šlaunys ir užpakalis.
Moters poodinis riebalinis sluoksnis žymiai storesnis negu vyro.
Moters oda yra švelnesnė, jos jutiminės ląstelės išsidėsčiusios arčiau paviršiaus, todėl moteris jautriau reaguoja į glostymą ir mylavimą.
Moters kūnas ne toks plaukuotas kaip vyro (ypač skiriasi pažastų ir blauzdų plaukuotumas, taip pat gaktos plaukų augimo kryptis).
Moters krūtys žymiai didesnės, turi pieno liaukas.
Moters juosmeninė stuburo dalis daugiau įlinkusi, kadangi yra didesnis dubens posvyris.
Moters visi dubens matmenys yra didesni negu vyro.
Moteris kvėpuoja krūtine; kvėpavime daugiau dalyvauja krūtinės ląstos raumenys.
Moters kaulai plonesni.
Moters gerklos mažesnės negu vyro.
Dauguma moters vidaus organų apimtis mažesnė negu vyro.
Skiriasi lytiniai organai – išoriniai ne taip išsikišę kaip vyro, o lytinis plyšys yra žymiai platesnis.
Moters fizinė galia yra 30-35 proc. mažesnė negu vyro.
Moters judesiai grakštesni, labiau plastiški, banguoti; balsas skardus, melodingas.