Didžioji kunigaikštienė

Kilmingųjų titulai
Crown of Italy.svg
Monarchai
imperatorius | kaizeris

caras
karalius | konungas

didysis kunigaikštis
Tituluoti kilmingieji
kunigaikštis | princas | hercogas | jarlas

markgrafas | markizas
landgrafas
grafas | erlas
vikontas
baronas | freiheras

baronetas
Neapibrėžtos padėties tituluoti kilmingieji
burggrafas | bojarinas
šatelenas | edleris |

Didžioji kunigaikštienė – didžiojo kunigaikščio žmona, paprastai neturinti teisės valdyti (pagarbumo titulas).

RusijaKeisti

Rusijoje egzistavo nuo X a. iki 1917 m. Pirma šaltiniuose minima didžioji kunigaikštienė buvo didžioji kunigaikštienė Olga (krikščioniškas vardas Elena, mirė 969 m.).

Nuo XVIII a. didžiosios kunigaikštienės titulą gaudavo didžiųjų kunigaikščių žmonos, jeigu santuokai pritardavo imperatorius ir ji būdavo kilusi iš įtakingos šeimos.
Titulą reglamentavo imperijos teisiniai aktai (1797 ir 1886 m.):

  • Didžiosios kunigaikštienės išlaikymas būdavo finansuojamas iš biudžeto:
    • imperatoriaus sūnų žmonos gaudavo 40 000 rublių,
    • imperatoriaus anūkų žmonos – 20 000 rublių.
  • Santuokos proga naujoji didžioji kunigaikštienė gaudavo vienkartines išmokas – 100 000 rublių iš imperatoriaus ir 50 000 rublių nuo savo vyro didžiojo kunigaikščio.
  • Našle tapusios didžiosios kunigaikštienės gaudavo to paties dydžio pensiją. Išvažiavusi į užsienį našlė gaudavo tik trečdalį tos pensijos.
  • Pakartotinai ištekėjusi didžioji kunigaikštienė našlė prarasdavo pensiją.

Į didžiąją kunigaikštienę kreipdavosi „Jūsų imperatoriškoji didenybe“ (rus. „Ваше императорское высочество“).

Titulas panaikintas 1917 m.