Suvalkiečiai

Suvalkiečiai (arba sūduviai, užnemuniečiai) – lietuvių etninė grupė, gyvenanti Suvalkijoje, kuri atitinka istorinę Užnemunę (išskyrus jos pietrytinę dalį). Kalba vakarų aukštaičių patarmės kauniškių tarmės kapsų ir zanavykų šnektomis. Jų pagrindu sudaryta bendrinė kalba.

Šyvio šokdinimas Gražiškiuose

Suvalkiečiai skirstomi į dvi grupes:

• zanavykai – tarp Nemuno ir Novos upių (daugiausia Šakių raj., Kauno raj. pietvakarinė dalis, Kazlų Rūdos sav.);
• kapsai – pietų Suvalkijoje (Marijampolės, Kalvarijos sav., Vilkaviškio raj.).

Istorija

Suvalkiečiai susidarė iš XVI–XVII a. nutautusių vietos gyventojų jotvingių, kurie sumišo su į Sūduvą besikeliančiais aukštaičiais (ypač, iš Kauno apylinkių, panemunių), nadruviais, taip pat XIII a. pab. – XIV a. pr. atkeltais žiemgaliais, vėliau – totoriais, mozūrais, lietuvininkais, vokiečiais. Suvalkiečiai gyveno veikiami kitokių kultūrinių ir ekonominių sąlygų, nei kiti lietuvių subetnosai, nes 1795–1807 m. priklausė Prūsijai, o vėliau – dalinai Rusijai pavaldžiai Lenkijos karalystei. Jau 1807 m. čia buvo panaikinta baudžiava, todėl XIX a. čia suklestėjo kapitalizmas, ėmė formuotis pasiturinčių valstiečių sluoksnis, inteligentija.

XIX a. pab. – XX a. pr. Suvalkijos inteligentai (Jonas Basanavičius, Vincas Kudirka, Jonas Jablonskis ir kt.) suvaidino svarbų vaidmenį sukuriant Lietuvos valstybę, įtvirtinant suvalkiečių tarmę kaip bendrinę. Dėl sparčios ekonominės raidos Suvalkijoje anksti nunyko tradicinė lietuvių medinė architektūra, tautodailė, archajinė tautosaka.

Medžiaginė kultūra

J. Basanavičiaus tėviškės stuba Ožkabaliuose

Medžiaginė suvalkiečių kultūra buvo panaši į lietuvininkų.

Jau XIX a. praktiškai visi suvalkiečių gatviniai kaimai išsiskirstė į vienkiemius. Trobesiai (stuba, svirnas, tvartai, klojimas) buvo statomi apie keturkampį kiemą. Stubos viduryje įrengta virtuvė ir priemenė, viename gale šeimyninė stuba, kitame – seklyčia ir miegamieji kambariai. Svirnai dviejų arba trijų patalpų (rakandams ir mantai laikyti, miegoti); aruodai įrengti ant aukšto (virš lubų). Klojimas (kluonas) su šoniniais įvažiavimais, kartais prie jo pristatyta maniežinė vilktui (maniežui) laikyti. Neturtingo valstiečio sodybą dažniausiai sudarė vieno galo gyvenamasis namas (vadinamoji stubelė) ir vienas ūkinis pastatas. Iš kaimyninės Mažosios Lietuvos buvo perimta raudonplytė mūrinė statyba, stogų dengimas keraminėmis čerpėmis, taisyklingas sodybų suplanavimas. Regiono lygumose didžiuosius vienkiemius mėgta apsodinti medžių juostomis. Kuklesnės buvo kalvynų ir panemunių gyventojų sodybos. Daug statyta vėjo malūnų.

Suvalkiečių rūbai

Suvalkiečių tradicinius rūbus sudarė: vyrų – durtos sermėgos su klostėmis nugaroje žemiau liemens, veltinės skrybėlės plačiais kraštais; moterų – sijonai su plačių ir siaurų vertikalių dryžių deriniais, kaišytinės, lelijų raštais puoštos prijuostės, brokatiniai galionai. Iki XX a. austos kaišytinės ir siuvinėtos margaspalvės vilnonės prijuostės ir juostos, mėgtos iš karoliukų suvertos moterų galvos puošmenos.

Suvalkiečių virtuvėje pusryčiams buvo valgoma mėsa su duona ir raugintais kopūstais, kiaušinienė, raugintų kopūstų sriuba arba barščiai; pietums – sausienė (sausai virtos arba troškintos bulvės) arba bulvių plokštainis, saldi vaisių sriuba (su vyšniomis) arba pašildomi nuo pusryčių likę valgiai; vakarienei valgoma baltinta kukulaičių sriuba, bulvės su rūgpieniu.

Dvasinė kultūra, papročiai

Iš senojo tautosakos sluoksnio Suvalkijoje liko ganymo dainos su oliavimais, kai kurios rugiapjūtės ir šienapjūtės dainos. Suvalkijoje žinomi tik negausūs kalendorinių dainų likučiai: keletas Joninių kupoliavimo ir Kalėdų dainų bei dainuojamųjų žaidimų, gavėnios baladžių, anksti išnyko raudos. Labiau būdingos lyrinės dainos, ypač istorinės ir karo dainos bei baladės.

Paplitęs grojimas kanklėmis (jos XV–XVIII a. pr. galėjo patekti per žemaičius, atsikėlusius iš kuršių žemių), grota ir švilpynėmis, birbynėmis, smuiku, armonika.

Šaltiniai

Lietuviai

Subetnosai: Aukštaičiai | Žemaičiai | Dzūkai | Suvalkiečiai Istorinės diasporos: Lietuvninkai Diasporos: Airijos | Armėnijos | Australijos | Austrijos | Azerbaidžano | Argentinos | Baltarusijos | Belgijos | Brazilijos | Estijos | Italijos | Ispanijos | JAV | Jungtinės Karalystės | Kanados | Prancūzijos | Kolumbijos | Latvijos | Lenkijos | Rusijos | Švedijos | Šveicarijos | Ukrainos | Urugvajaus | Venesuelos | Vengrijos | Vokietijos