Atverti pagrindinį meniu

Ispanijos lietuviai – lietuviai, laikinai ar nuolat gyvenantys Ispanijoje.

IstorijaKeisti

Pirmieji lietuviai į Ispaniją pateko per Pirmąjį pasaulinį karą, pabėgę iš Rusijos imperijos kariuomenės dalinių, vykstančių į Salonikų frontą. Per 19361939 m. Ispanijos pilietinį karą abiejose kovojančiose pusėse kovėsi lietuvių savanorių iš Lietuvos, JAV ir Pietų Amerikos. Dar 1941 m. belaisvių stovykloje netoli Burgoso buvo 14 lietuvių. Per Antrąjį pasaulinį karą lietuvių mokėsi Saleziečių seminarijoje Madride. Po karo Madride kelerius metus gyveno dailininkas Kazimieras Žoromskis, surengta jo kūrinių parodų.

19551965 m. ir 19691975 m. per Ispanijos nacionalinį radiją kasdien buvo transliuojamos VLIK laidos lietuvių kalba. [1]

19902004 m., ypač po 1999 m., kai buvo panaikintas vizų režimas, į Ispaniją dirbti, uždarbiauti ar studijuoti išvyko apie 50 000 lietuvių. Dauguma jų kuriasi Valensijos ir Almerijos žemės ūkio regionuose, pastarajame 2004 m. gyveno apie 80% visų Ispanojos lietuvių.

OrganizacijosKeisti

2001 m. Lietuvos ambasados Ispanijoje iniciatyva Madride įkurta Ispanijos lietuvių bendruomenė (isp. Comunidad lituana en Espana); pirmininkas B. Monstavičius-Soriano, 2004 m. įregistruota oficialiai, pirmininkė L. Paulauskaitė. 2005 m., be centrinio skyriaus, lietuvių bendruomenės turėjo skyrius Katalonijoje (pirm. R. Michnevičius) ir Navaroje (pirm. S. Petkauskienė), taip pat Alikantėje, Andalūzijoje, Madride bei Valensijoje. Almerijoje veikia lietuvių švietimo ir kultūros informacijos centras. [2]

Nuo 2003 m. Navaroje veikia lietuvių šeštadieninė mokykla „Saulutė“ (vedėja S. Petkauskienė), nuo 2004 m. veikia 3 lietuvių sekmadieninės mokyklos. Veikia 2 internetinės lietuvių svetainės.

ŠaltiniaiKeisti

  1. Gintautas Ereminas, Linas Saldukas, Vytautas SpečiūnasIspanijos lietuviai. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XII (Lietuva). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2007. 832 psl.
  2. Ispanija. Lietuviai. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. VIII (Imhof-Junusas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2005. 306 psl.
Lietuviai

Subetnosai: Aukštaičiai | Žemaičiai | Dzūkai | Suvalkiečiai

Istorinės diasporos: Lietuvninkai

Diasporos: Airijos | Armėnijos | Australijos | Austrijos | Azerbaidžano | Argentinos | Baltarusijos | Belgijos | Brazilijos | Estijos | Italijos | Ispanijos | JAV | Jungtinės Karalystės | Kanados | Prancūzijos | Kolumbijos | Latvijos | Lenkijos | Rusijos | Švedijos | Šveicarijos | Ukrainos | Urugvajaus | Venesuelos | Vengrijos | Vokietijos