Atverti pagrindinį meniu

Austrijos lietuviai – lietuviai, emigravę į Austriją ir išlaikę lietuvybę bei dalyvaujantys lietuviškoje veikloje. Austrijos lietuvius jungia Austrijos-Lietuvos draugija.

IstorijaKeisti

Nuo XVI a. pabaigos Austrijos katalikų universitetuose (Graco, Insbruko, Vienos) mokėsi lietuvių studentų. 17501752 m. Vienoje architektūrą studijavo Tomas Žebrauskas. Po Pirmojo pasaulinio karo Austrijos aukštosiose mokyklose studijavo rašytojas Kazys Boruta, teisininkas Andrius Bulota, psichologas Alfonsas Gučas, kompozitorius Stasys Vainiūnas, mikrobiologas Vytautas Girdzijauskas, chemikas Kazys Daukšas ir kiti.

19411944 m. vokiečiai darbams į Austriją išvežė nemažai lietuvių jaunimo. Per karą Austrijoje atsidūrė daug lietuvių, besitraukiančių nuo Raudonosios armijos; 1945 m. pradžioje Austrijoje jų buvo apie 4000. 19491959 m. Zamse miestelyje gyveno (čia ir mirė) Lietuvos katalikų bažnyčios provincijos metropolitas arkivyskupas Juozapas Jonas Skvireckas. Prie Vienos Noištadto veikė pereinamoji lietuvių stovykla. Zalcburge ir jo apylinkėse buvo įkurtos 4 karo pabėgėlių stovyklos baltams, ilgiausiai išliko Glasenbache – veikė iki 1950 m. Didesnės lietuvių kolonijos susidarė Vienoje, Lince, Ryde, Zalcburge, Braunau, Grace, Insbruke, Bregence. Kūrėsi lietuvių pastoracinės ir šalpos organizacijos, Lietuvos Raudonojo Kryžiaus skyriai, Caritas. Glasenbache ir Ryde veikė lietuvių gimnazijos, Aukštutinėje Austrijoje, Forarlberge ir Insbruke – BALF skyriai. 1946 m. Linze įkurta Austrijos lietuvių taryba, 19461950 m. leidusi „Austrijos lietuvių tarybos biuletenį“ (redaktorius Petras Neniškis).

Po Antrojo pasaulinio karo įsikūrė ir Austrijos lietuvių bendruomenė. Iki 1951 m. dauguma lietuvių iš Austrijos persikėlė į JAV ir kitas šalis. 19511953 m. Austrijoje gyveno apie 200, 1969 m. – apie 100 lietuvių, daugiausia pagyvenę žmonės. 19751976 m. į Austriją imigravo lietuvių, sukūrusių šeimas su austrais, dirbusiais Lietuvoje. 1982 m. Insbruke surengta Europos lietuvių studijų savaitė, tuomet Austrijoje tebuvo likę keletas lietuvių Tirolyje, Vienoje ir Zalcburge. 1996 m. iš naujo įkurta Austrijos lietuvių bendruomenė, į jos veiklą įsitraukus austrams, 1997 m. pavadinta Austrijos-Lietuvos draugija. 2000 m. Austrijos lietuviai, estai ir latviai, padedami savo šalių atstovybių, Vienoje surengė Baltijos savaitę.[1]

LietuviaiKeisti

Demografinė raida tarp 1945 m. ir 2005 m.
1945 m. 1953 m. 1969 m. 1996 m. 2005 m.
4 000 200 100 50 120


ŠaltiniaiKeisti

  1. Austrijos lietuviai. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. II (Arktis-Beketas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. 294 psl.
Lietuviai

Subetnosai: Aukštaičiai | Žemaičiai | Dzūkai | Suvalkiečiai

Istorinės diasporos: Lietuvninkai

Diasporos: Airijos | Armėnijos | Australijos | Austrijos | Azerbaidžano | Argentinos | Baltarusijos | Belgijos | Brazilijos | Estijos | Italijos | Ispanijos | JAV | Jungtinės Karalystės | Kanados | Prancūzijos | Kolumbijos | Latvijos | Lenkijos | Rusijos | Švedijos | Šveicarijos | Ukrainos | Urugvajaus | Venesuelos | Vengrijos | Vokietijos