Kolumbijos lietuviai

Kitos reikšmės – Kolumbijos lietuvis (reikšmės).

Kolumbijos lietuviai – lietuviai, laikinai ar nuolat gyvenantys Kolumbijoje.

Istorija redaguoti

Pirmieji lietuviai, atvykę į Kolumbiją, buvo tėvai saleziečiai, prieš pat II pasaulinį karą apsigyvenę Bogotoje. 1946 m. jie su keliais lietuviais pasauliečiais įkūrė Lietuvių katalikų komitetą karo aukoms (pirmininkas S. Sirutis; turėjo skyrių Medeljine), kuris susisiekė su lietuviais Vakarų Europos karo pabėgėlių stovyklose, nuo 1948 m. išrūpino jiems vizas apsigyventi Kolumbijoje, kartu su lietuvių inicijuotu įtakingu Kolumbiečių katalikų komitetu pabėgėliams stengėsi atvykusiuosius įdarbinti ir apgyvendinti. 1948–1953 m. į Kolumbiją atvyko daugiau, kaip 850 lietuvių, dauguma jų (apie 500) apsigyveno Bogotoje, mažiau (apie 350) – Medeljine, t. p. Barankabermejoje, Barankiljoje, Bukaramangoje, Kali (daugiausia ūkininkai), Tunjoje, Viljavicencijuje ir kitur. Komitetas suorganizavo lietuvių pamaldas Bogotoje ir Medeljine.

1949 m. Bogotoje įkurta Kolumbijos lietuvių bendruomenė (KLB), įsteigta jos apylinkė Medeljine. Kolumbijos lietuvių bendruomenė kūrė chorus, vėliau lituanistines mokyklas, rengė lietuvių tautinių ir religinių švenčių minėjimą. 1951 m. Medeljine įsikūrė Lietuvių moterų savišalpos draugija, 1954 m. – Rezistencinės santarvės skyrius. 1953 m. Bogotoje atidaryti Lietuvių namai, 1955 m. įsikūrė Lietuvių katalikių moterų draugija.

Bogotoje 1953–1954 m. ėjo neperiodinis laikraštis „Tėvynės aidas“ ir Medeljine „Kolumbijos lietuvis“. 1954–1970 m. Bogotoje veikė Lietuvos garbės konsulatas (garbės, nuo 1967 m. generalinis garbės konsulas S. Sirutis); TSRS spaudžiant uždarytas. Iki XX a. septintojo dešimtmečio pabaigos daugelis lietuvių iš Kolumbijos išvyko į JAV, Kanadą, Australiją ir Venesuelą; lietuvių veikla apmirė. Siekiant ją gaivinti įsteigtas Kolumbijos lietuvių kultūros fondas (vadovai kunigai S. Matulis ir V. Dubinskas), kuris išlaikė lietuvių radijo valandėlę, sujungtos Medeljino, Kalio ir Barankiljos lietuvių bendruomenės (susidarė apie 100 žmonių). 1976 m. Medeljine surengtos Kolumbijos lietuvių dienos ir jaunimo stovykla. 1975–1989 m. Bogotoje veikė Kolumbijos lietuvių jaunimo sąjunga. 1980 m. per Bogotos lietuvių surengtą kultūros savaitę vėl išrinkta KLB valdyba.

1985 m. Kolumbijoje gyveno apie 250 lietuvių. XX a. devintojo dešimtmečio antroje pusėje lietuvių veikla vėl nutrūko, 2000 m. pradėta gaivinti. 2005 m. Kolumbijoje dar gyveno apie 250 lietuvių.^[1] Kolumbijos lietuvių bendruomenės pirmininkė S. Slotkutė.^[2]

Šaltiniai redaguoti

↑ Gintautas Ereminas, Linas Saldukas, Vytautas Spečiūnas. Kolumbijos lietuviai. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XII (Lietuva). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2007. 832 psl.
↑ Kolumbija. Lietuviai. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. X (Khmerai-Krelle). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006. 404 psl.

Lietuviai

Subetnosai: Aukštaičiai | Žemaičiai | Dzūkai | Suvalkiečiai

Istorinės diasporos: Lietuvninkai

[1] Gintautas Ereminas, Linas Saldukas, Vytautas Spečiūnas. Kolumbijos lietuviai. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XII (Lietuva). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2007. 832 psl.

[2] Kolumbija. Lietuviai. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. X (Khmerai-Krelle). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006. 404 psl.

[1]

[2]