Kanados lietuviai – lietuviai, laikinai ar nuolat gyvenantys Kanadoje. Lietuvius jungia ir organizuoja Kanados lietuvių bendruomenė.

Istorija redaguoti

Pirmieji lietuviai Kanadoje įsikūrė XIX a. Iš į Didžiosios Britanijos karių nelaisvę patekusių Napoleono armijos karių – lietuvių, kurių, manoma, jų buvo apie 150, ir lenkų, Velingtono hercogo A. Velslio įsakymu buvo suformuotas 1500 vyrų pulkas. 1813 m. jis buvo išsiųstas į Kanadą, 1814 m. paėmė amerikiečių tvirtovę Fort Erie netoli Niagaros. 1815 m. pulkas buvo išformuotas, kariai gavo žemės prie Kanados pasienio.

1895 m. Vinipego apylinkėse gyveno apie 20 iš Mažosios Lietuvos į Kanadą atsikėlusių lietuvių šeimų. Apie 1900 m. daug lietuvių atvyko iš Anglijos ir Škotijos, kur atsidūrė bėgdami nuo Rusijos imperijos valdžios persekiojimų arba kaip ekonominiai emigrantai. Dalis atvykusių iš Anglijos ir Škotijos buvo dirbę anglių kasyklose, siuvėjais. Kanadoje lietuviai iš pradžių daugiausia dirbo siuvyklose, taip pat geležies pramonėje. Vėliau, prasikūrę, įsigijo ūkių, augino tabaką, kviečius, vaismedžius, įkūrė krautuvių, valyklų, restoranų, smulkių pramonės įmonių. 19051908 m. čia įsikūrė persekiojamų revoliucinių įvykių dalyvių, Didžiojo Vilniaus seimo atstovų. Gana daug lietuvių atvyko 19111913 m., dalis jų iš JAV.

19451950 m. atvyko lietuvių iš Europos, 1944 m. pasitraukusių nuo TSRS okupacijos. 1947 m. pradžioje Kanadą pasiekė didelė lietuvių imigrantų, karo pabėgėlių iš Vakarų Europos stovyklų, banga. Iki 1957 m. atvyko apie 15 000 įvairių profesijų žmonių, daug inteligentų. Iš pradžių daugelis jų pagal imigracines darbo sutartis dirbo aukso kasyklose, miško, tekstilės pramonėje Ontarijuje, taip pat sanatorijose Manitoboje. Vėliau daug jų įsikūrė Hamiltone, čia susidarė ketvirta didžioji Kanados lietuvių bendruomenė, Otavoje, kituose miestuose.

XX a. dešimtajame dešimtmetyje prasidėjusi lietuvių emigracija iš ekonominius sunkumus patiriančios 1990 m. nepriklausomybę atkūrusios Lietuvos toliau gausina Kanadoje gyvenančių lietuvių skaičių.

Organizacijos redaguoti

Pirmoji Kanados lietuvių draugija – Šv. Antano ir Povilo savišalpos draugija, apie 19041905 m. veikusi Monrealyje. 1905 m. čia įkurtos Šv. Kazimiero draugijos veikėjų iniciatyva įsteigta pirmoji Kanados lietuvių katalikų parapija, 1915 m. pastatyta bažnyčia. 1906 m. Monrealyje suorganizuota pirmoji Susivienijimo lietuvių Amerikoje kuopa, ji greit iširo, atkurta 1950 m. 1924 m. Monrealio lietuvių veikėjai įkūrė Lietuvių išeivijos biurą (pirm. K. J. Daknys), kuris teikė informaciją ir paramą naujai atvykstantiems lietuviams, turėjo skyrių Kaune.

Kilus Antrajam pasauliniam karui okupuotos Lietuvos reikalais rūpinosi 1940 m. Toronte sudaryta Kanados lietuvių taryba, jos centras netrukus perkeltas į Monrealį, čia ji pradėjo leisti laikraštį „Nepriklausoma Lietuva“. Taryba veikė iki 1949 m., kai pradėta kurti Kanados lietuvių bendruomenė (KLB). 1941 m. prie Kanados Raudonojo Kryžiaus įkurta grupė padėti lietuvių kilmės Kanados kariams, iš jos išaugo labdaros organizacija „Daina“. Iki Antrojo pasaulinio karo atvykę lietuviai, latviai, estai 1946 m. įkūrė Kanados baltų federaciją.

1949 m. VLIK Vokietijoje paskelbus Lietuvių chartą, Kanados lietuviai ėmė organizuoti Kanados lietuvių bendruomenę. 1952 m. rugpjūčio mėn. įvykęs Kanados lietuvių suvažiavimas įsteigė bendruomenę, išrinko Krašto taryba ir valdyba. Nuo 1975 m. veikia KLB padalinys Kanados lietuvių jaunimo sąjunga.

1949 m. įsteigta Kanados lietuvių katalikų kunigų vienybė, 1969 m. įkurtas Kanados lietuvių katalikų centras, kuris rengia studijų dienas, simpoziumus, religinės muzikos koncertus, renka aukas Lietuvai. 19881989 m. Kanados lietuviai kartu su estais, latviais ir ukrainiečiais vad. Juodojo kaspino dienų demonstracijomis didžiuosiuose miestuose minėdavo Molotovo-Ribentropo pakto metines, vėliau reikalavo pripažinti Lietuvos nepriklausomybę.[1]

1947 m. Kanados lietuvių bendruomenė turėjo 21 apylinkę, 2007 m. jų liko 16. Lietuvai atkūrus nepriklausomybę pasikeitė Kanados lietuvių bendruomenės veiklos kryptis: svarbiausiu tikslu tapo lietuvybės išlaikymas tarp pačių lietuvių. Nuspręsta atnaujinti Kanados lietuvių dienų renginius, skirti didesnį finansavimą Kanados lietuvių muziejui-archyvui, skatinti tautinę jaunimo veiklą. 1990 m. Kanados lietuvių bendruomenės iniciatyva paskelbtas „Pagalbos Lietuvai“ vajus, už surinktas lėšas 1991 m. nupirktas pastatas Briuselyje Lietuvos ambasadai Belgijoje.[2]

Kanadoje veikia 6 lietuvių katalikų parapijos ir misija Vasaga Byče, 5 lituanistinės mokyklos (Misisaugoje, Monrealyje, Otavoje, du Toronte), ateitininkai (nuo 1948 m.), Baltijos studijų plėtros asociacijos Toronto skyrius (nuo 1968 m.), Baltų moterų taryba (1947 m. įkurta Vokietijoje, 1952 m. atkurta Toronte), Baltų verslo taryba, Kanados lietuvių fondas (19621967 m. veikė kaip Kanados lietuvių bendruomenės padalinys, vėliau savarankiškai), Kanados lietuvių sporto apygarda (Šiaurės Amerikos lietuvių fizinio auklėjimo ir sporto sąjungos Kanados sekcija), Kanados lietuvių katalikių moterų draugija, įkurtas 1949 m., Kanados lietuvių žurnalistų sąjunga (19731982 m. buvo JAV veikiančios lietuvių žurnalistų sąjungos Toronto skyrius, vėliau savarankiška), kredito bendrovės „Parama“ (įkurta 1952 m.), „Litas“, „Talka“ (abi įkurtos 1955 m.), Lietuvių fronto bičiulių Toronto ir Vindzoro skyriai, Kanados lietuvių sūnų ir dukterų draugija (įkurta 1912 m.), Lietuvių šaulių sąjungos išeivijoje rinktinė (įkurta 1962 m.), Lietuvių tautodailės institutas, įkurtas 1977 m., Mažosios Lietuvos bičiulių draugija, įkurta 1950 m., skautai (nuo 1948 m., 19501964 m. leido žurnalą „Skautų aidas“, nuo 1962 m. turi stovyklavietę „Romuva“), spaudos bendrovė „Žiburiai“, įkurta 1950 m., Suvalkų krašto lietuvių išeivijos sambūris Kanadoje, įkurtas 1990 m., Tautos fondo atstovybė (įgaliotiniai nuo 1948 m.), Vilniaus krašto lietuvių sąjunga (nuo 1954 m.).

Kultūra redaguoti

Veikia 1950 m. įkurtas Aušros Vartų parapijos choras Monrealyje, 1975 m. įkurtas mišrus choras „Volungė“, 1978 m. įkurtas vyrų choras „Aras“ Toronte. Toronte šešto dešimtmečio viduryje veikė mišrus choras „Varpas“, 19761987 m. „Ramunėlių“ ansamblis. Lietuvių dainų šventės vyko 1978 m. ir 1987 m. vasarą.

1950 m. K. Veselka (19231983 m.) su kitais Montrealyje įkūrė profesionalų lietuvių dramos teatrą. Nuo 1950 m. Hamiltone veikia mėgėjų dramos teatras „Aukuras“, įkūrėja ir vadovė Elena Dauguvietytė-Kudabienė, nuo 1972 m. Toronte – teatras „Aitvaras“. Nuo 1953 m. rengiamos Kanados lietuvių dienos. 1960 m. Misisaugoje netoli Toronto įkurtos Šv. Jono lietuvių kapinės, nuo 1973 m. daugelis Kanados lietuvių renginių vyksta šalia įkurtoje Anapilio lietuvių sodyboje, nuo 1988 m. čia veikia Kanados lietuvių muziejus-archyvas.[3]

Lietuviai redaguoti

1931 m. Kanadoje gyveno 5876 lietuviai, apie 73% – miestuose, 1941 m. – 7789, 68% miestuose. 2001 m. oficialiais duomenimis, lietuvių ir lietuvių kilmės kanadiečių buvo 36 850.

 
 
Demografinė raida tarp 1911 m. ir 2001 m.
1911 m. 1931 m. 1941 m. 1951 m. 2001 m.sur.
4 000 5 876 7 789 16 224 36 850


Literatūra redaguoti

  • Kanados lietuvių organizacijų žinynas. Toronto, 2002 m.

Šaltiniai redaguoti

  1. J. M. Kanada. Lietuviai. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. IX (Juocevičius-Khiva). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006. 307 psl.
  2. Gintautas Ereminas, Linas Saldukas, Vytautas SpečiūnasKanados lietuviai. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XII (Lietuva). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2007. 832 psl.
  3. Kanada. Lietuviai. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. IX (Juocevičius-Khiva). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006. 307 psl.
Lietuviai

Subetnosai: Aukštaičiai | Žemaičiai | Dzūkai | Suvalkiečiai

Istorinės diasporos: Lietuvninkai

Diasporos: Airijos | Armėnijos | Australijos | Austrijos | Azerbaidžano | Argentinos | Baltarusijos | Belgijos | Brazilijos | Estijos | Italijos | Ispanijos | JAV | Jungtinės Karalystės | Kanados | Prancūzijos | Kolumbijos | Latvijos | Lenkijos | Rusijos | Švedijos | Šveicarijos | Ukrainos | Urugvajaus | Venesuelos | Vengrijos | Vokietijos