Nobelio taikos premija
(Nukreipta iš puslapio Nobelio Taikos premija)
Nobelio taikos premija | |
JAV prezidento Džimio Karterio 2002 m. Nobelio taikos premija | |
Skiriama už | ypatingus nuopelnus siekiant taikos: ginklų mažinimu, tarptautiniu bendradarbiavimu ir organizacijoms, prisidedančioms prie taikos, bei žmogaus teisių indėliui į taiką[1] |
---|---|
Vieta | Oslas, Norvegija |
Skiria | Norvegijos Nobelio komitetas |
Apdovanojimai | 10 mln. Švedijos kronų (2022)[2] |
Pirmasis apdovanojimas | 1901 m. gruodžio 10 d.[3] |
Dabartinis laimėtojas | Narges Mohammadi (2023)[4] |
Daugiausiai apdovanojimų | Tarptautinis raudonojo kryžiaus komitetas (3) |
Svetainė | Nobelprize.org |
Nobelio taikos premija (šved. Nobels fredspris) – kasmetinis apdovanojimas, kurį skiria Norvegijos parlamento išrinktas Norvegijos Nobelio komitetas. Tai viena iš šešių Nobelio premijų, o skiriama nuo 1901 m. Kasmet įteikiama ceremonijos gruodžio 10 d. (Nobelio mirties metinių) metu Osle, Norvegijoje.
Pagal Alfredą Nobelį, taikos premija turi būti skiriama
asmeniui, kuris atliko didžiausią ar geriausią darbą vardan tautų broliškumo, už armijų panaikinimą ar sumažinimą ir už taikos suvažiavimų palaikymą. |
Komitetas
redaguotiNobelio komitetą sudarto 5 asmenys, šeštasis yra komiteto sekretorius – Norvegijos Nobelio instituto direktorius.[5]
Laureatai
redaguoti1901–1950
redaguoti1951–2000
redaguoti2001–dabar
redaguotiMetai | Vardas | Šalis | Pastabos |
---|---|---|---|
2001 | Jungtinių Tautų Organizacija Kofi Annan |
JAV Gana |
už darbą dėl geriau organizuoto ir taikesnio pasaulio. |
2002 | Jimmy Carter | JAV | už ilgametes pastangas rasti taikius tarptautinių konfliktų sprendimus, demokratijos ir žmogaus teisių gynimą bei ekonominio ir socialinio vystymosi skatinimą. |
2003 | Shirin Ebadi | Iranas | už darbą ginant žmogaus, ypač - moterų bei vaikų, teises ir propaguojant demokratiją. |
2004 | Wangari Muta Maathai | Kenija | už įnašą į tausojančią plėtrą, demokratiją ir taiką. |
2005 | Tarptautinė atominės energijos agentūra Mohamed Baradei |
Austrija Egiptas |
už pastangas saugant branduolinę energiją nuo naudojimo kariniams tikslams ir saugų branduolinės energijos naudojimą taikiais tikslais garantavimą |
2006 | Muhammad Yunus Grameen Bank |
Bangladešas | už socialinių ir ekonominių galimybių vargšams vystymą, suteikiant nedideles paskolas. |
2007 | Tarpvyriausybinė klimato kaitos komisija Alas Goras |
JTO JAV |
už jų pastangas sukurti ir skleisti geresnes žinias apie žmogaus sukeltą klimato kaitą ir už paklotus skaičiavimų, reikalingų neutralizuoti šiai kaitai, pagrindus. |
2008 | Martti Ahtisaari | Suomija | už svarų trijų dešimtmečių indėlį keliuose žemynuose sprendžiant tarptautinius konfliktus. |
2009 | Barack Obama | JAV | už ypatingas pastangas siekiant stiprinti tarptautinę diplomatiją ir bendradarbiavimą tarp tautų. |
2010 | Liu Xiaobo | Kinija | už ilgą nesmurtinę kovą siekiant užtikrinti pagrindines žmogaus teises Kinijoje. |
2011 | Ellen Johnson-Sirleaf Leymah Gbowee Tawakel Karman |
Liberija Liberija Jemenas |
už nesmurtinius siekius užtikrinti moterų saugumą ir pilnavertį dalyvavimą taikos palaikymo veikloje. |
2012 | Europos Sąjunga | ES | už daugiau nei šešis dešimtmečius trunkantį indelį į taikos, susitaikymo, demokratijos ir žmogaus teisių plėtrą Europoje. |
2013 | Cheminio ginklo draudimo organizacija | už nuolatines pastangas sunaikinti cheminius ginklus. | |
2014 | Kailash Satyarthi Malala Yousafzai |
Indija Pakistanas |
už kovą prieš vaikų ir jaunų žmonių teisių pažeidimus bei pastangas užtikrinant mažamečiams teisę į išsilavinimą. |
2015 | Tuniso nacionalinio dialogo ketvertas | Tunisas | už lemiamą indėlį kuriant pliuralistinę demokratiją Tunise po Jazminų revoliucijos 2011 metais. |
2016 | Juan Manuel Santos | Kolumbija | už pusę amžiaus trukusio Kolumbijos pilietinio karo nutraukimą. |
2017 | Tarptautinė kampanija už branduolinių ginklų panaikinimą | Šveicarija | už sąmoningumo apie branduolinių ginklų žalą didinimą ir siekį šiuos ginklus uždrausti. |
2018 | Denis Mukwege ir Nadia Murad | Kongo Demokratinė Respublika Irakas |
už pastangas kovoti su seksualine prievarta karinėse ir konfliktinėse situacijose. |
2019 | Abiy Ahmed | Etiopija | už pastangas siekti taikos ir tarptautinio bendradarbiavimo, ypač sprendžiant Etiopijos pasienio konfliktą su Eritrėja. |
2020 | Pasaulinė maisto programa | Italija | už pasaulinio bado stabdymą. |
2021 | Maria Ressa | Filipinai | už jų pastangas ginti minties laisvę kaip pagrindinę demokratijos ir tvarios taikos sąlygą. |
2022 | Ales Bialiatski |
Baltarusija |
už tai, kad daugelį metų propaguoja teisę kritikuoti valdžią, gina pagrindines piliečių teises, fiksuoja karo nusikaltimus, žmogaus teisių pažeidimus ir piktnaudžiavimą valdžia. |
2023 | Narges Mohammadi | Iranas | už kovą prieš moterų priespaudą Irane ir kovą už žmogaus teises ir laisvę visiems. |
Šaltiniai
redaguoti- ↑ „Behind the scenes of the Nobel Peace Prize“. The Nobel Prize. 28 September 2021. Suarchyvuota iš originalo 15 December 2023. Nuoroda tikrinta 29 March 2024.
- ↑ Morris, Chris (2022-10-05). „Nobel Peace Prize winners actually get a lot of money. Here's how much they can expect“. Fortune. Suarchyvuota iš originalo 11 December 2023. Nuoroda tikrinta 29 March 2024.
- ↑ „The Nobel Peace Prize 1901“. www.nobelprize.org. Suarchyvuota iš originalo 2 January 2007. Nuoroda tikrinta 29 October 2017.
- ↑ „The Nobel Peace Prize 2022“. The Nobel Prize. 7 October 2022. Suarchyvuota iš originalo 7 October 2022. Nuoroda tikrinta 29 March 2024.
- ↑ Nobelio taikos premija. Visuotinė lietuvių enciklopedija (tikrinta 2024-09-15).
- ↑ The Nobel Peace Prize 1974, The Nobel Prize