Sent Kitsas ir Nevis
Sent Kitso ir Nevio Federacija angl. Federation of Saint Kitts and Nevis
|
|||||
---|---|---|---|---|---|
| |||||
Himnas: „O, grožio žeme!“ | |||||
Sent Kitsas ir Nevis žemėlapyje | |||||
Valstybinė kalba | anglų | ||||
Sostinė | Basteras | ||||
Didžiausias miestas | Basteras | ||||
Valstybės vadovai • karalius • generalgubernatorius • premjeras |
Karolis III Edmund Lawrence Denzil Douglas | ||||
Plotas • Iš viso • % vandens |
261 km2 (186) nedidelis | ||||
Gyventojų • 2017 • Tankis |
56 780 (208) 164 žm./km2 (64) | ||||
BVP • Iš viso • BVP gyventojui |
2011 (progn.) 0,895 mlrd. $ (183) 15 573 $ (76) | ||||
Valiuta | Rytų Karibų doleris | ||||
Laiko juosta • Vasaros laikas |
UTC -4 | ||||
Nepriklausomybė |
nuo JK 1983 m. rugsėjo 19 d. | ||||
Interneto kodas | .kn | ||||
Šalies tel. kodas | +1-869 |
Sent Kitsas ir Nevis (angl. Saint Kitts and Nevis), oficialiai Sent Kristoferio ir Nevio Federacija[1] (angl. Federation of Saint Christopher and Nevis) – salų valstybė Karibų jūroje. Tai mažiausia valstybė Amerikoje tiek plotu, tiek gyventojų skaičiumi. Susideda iš dviejų vulkaninės kilmės salų – didesnės Sent Kitso ir mažesnės Nevio.
Istorija
redaguoti- Taip pat skaitykite: Karibų jūros regiono istorija, Britų Vakarų Indijos.
Salos nuo seno buvo apgyvendintos vietinių tautų (kalinagų), priklausiusių karibų kalbinei grupei. Jos salas vadino „Liamuigos“ (Sent Kitsas) ir „Ualijė“ (Nevis) pavadinimais. 1493 m. Sent Kitsą pasiekė Kristupas Kolumbas ir ją pavadino Šv. Martyno garbei (San Martin), tačiau dėl kartografinės klaidos vėliau šis pavadinimas atiteko Sint Marteno salai. Sent Kitso pavadinimas kilo nuo Šv. Kristupo vardo (San Cristobal), kurį Amerikos atradėjas greičiausiai buvo suteikęs kažkuriai kitai salai. Nevio pavadinimas kilo nuo ispaniško vieno iš Šv. Marijos titulų – Noestra Siñora delas Neves („Mūsų sniego Mergelė“). Pavadinimas „Sent Kitsas“ pradėtas naudoti nuo XVII a.
1538 m. prancūzai pirmieji bandė kolonizuoti Sent Kitsą (įkūrė Djepo koloniją), bet jų pastangas sugriovė ispanai. 1623 m. koloniją įsteigė anglai (Sendi Pointą), netrukus vėl pradėjo kurtis prancūzai. Jie pasidalino salą ir išžudė daugumą karibų. 1629 m. ispanai dar bandė grąžinti savo valdžią, bet netrukus nebepajėgė konkuruoti su Prancūzijos ir Anglijos galia.
XVII a. dėl salų nuolat varžėsi Anglija ir Prancūzija, tačiau 1713 m. galutinai atiteko Anglijai. Sent Kitsas ir Nevis – pirmosios britų kolonijos Karibų jūroje (nuo XVII a. 3 dešimtmečio). Salos buvo svarbus cukraus gamybos ir eksporto centras.
Iki XIX a. Sent Kitsas bei Nevis sudarė atskiras kolonijas, bet vėliau drauge su Angilija sujungtos į bendrą koloniją. 1967 m. sudaryta asocijuota valstybė Sent Kristoferis-Nevis-Angilija. 1983 m. valstybė tapo nepriklausoma nuo Didžiosios Britanijos, o Angilija liko britų valda. 1998 m. buvo surengtas referendumas dėl Nevio pasitraukimo iš federacijos, bet piliečiai balsavo už federacijos išsaugojimą.
Politinė sistema
redaguotiSent Kitsas ir Nevis yra federacinė valstybė, kurioje veikia parlamentinė demokratija. Priklauso Tautų Sandraugai, todėl valstybės vadovu laikomas karalius Karolis III, o jį atstovauja generalgubernatorius. Pagrindinės politinės galios sutelktos ministro pirmininko rankose, kuris vadovauja vyriausybei ir paprastai būna parlamente daugumą turinčios partijos lyderis.
Šalies parlamentas – Nacionalinis Susirinkimas – turi 14 arba 15 narių. 11 jų renkami visuotiniuose rinkimuose (8 Sent Kitse ir 3 Nevyje), o likusieji paskiriami generalgubernatoriaus. Po paskutinių rinkimų daugumą parlamente turi Sent Kitso ir Nevio Darbo partija.
Pagal 2012 m. Demokratijos indeksą, Sent Kitsas ir Nevis priskiriamas „demokratijos su trūkumais“ kategorijai.[2]
Administracinis suskirstymas
redaguotiValstybę sudaro du federaciniai dariniai – Sent Kitso sala ir Nevio sala. Salos dalijamos į administracines parapijas, kurių šalyje yra 14 (9 Sent Kitse ir 5 Nevyje).
- Kristaus Bažnyčios Nikola Tauno parapija
- Šv. Onos Sendi Pointo parapija
- Šv. Jurgio Bastero parapija
- Šv. Jurgio Džindžerlando parapija
- Šv. Jokūbo Priešvėjinė parapija
- Šv. Jono Kapistero parapija
- Šv. Jono Figtri parapija
- Šv. Marijos Kajono parapija
- Šv. Pauliaus Kapistero parapija
- Šv. Pauliaus Čarlstauno parapija
- Šv. Petro Bastero parapija
- Šv. Tomo žemumų parapija
- Šv. Tomo Midl Ailando parapija
- Šv. Trejybės Palmeto Pointo parapija
Geografija
redaguotiSent Kitso ir Nevio salos yra vulkaninės kilmės, abiejų centre stūkso po ugnikalnį. Aukščiausias taškas šalyje – Liamuigos kalnas (1156 m). Salas skiria 3 km pločio sąsiauris.
Vyraujanti salų ekosistema – drėgnieji atogrąžų miškai, tačiau pakrantėse yra ir šlapynių, mangrovių. Aptinkama didelė augalijos ir gyvūnijos įvairovė.
Klimatas
redaguotiKlimatas tropinis, visus metus gausiai lyja. Dažni uraganai, darantys milžinišką žalą. Vidutinė mėnesio temperatūra – 18–24 °C, vidutinis metinis kritulių kiekis – 700–1200 mm[3].
Bastero klimatas | |||||||||||||
---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
Mėnuo | Sau | Vas | Kov | Bal | Geg | Bir | Lie | Rgp | Rgs | Spa | Lap | Gru | Metinis |
Vid. temperatūra °C | 24,5 | 25,5 | 25,5 | 26,5 | 27 | 28 | 28 | 28 | 27,5 | 27,5 | 25,5 | 26 | 26,5 |
Krituliai mm | 51 | 61 | 49 | 71 | 61 | 73 | 87 | 90 | 123 | 172 | 114 | 79 | 1 031 |
Duomenys: Sent Kitso ir Nevio klimatas, Basteras[4] 2014 05 18 |
Ekonomika
redaguotiSent Kitso ir Nevio ekonomikos ramstis nuo 1970 m. buvo cukrus. Nepaisant to, kad šis produktas vis dar dominuoja šalies ekonomikoje, tokios ekonomikos šakos kaip turizmas dabar užima gan dideles šalies ekonomikos dalis.
Auginamos cukranendrės, ryžiai, batatai, bananai, gaudoma žuvis. Šalies pramonė užsiima turizmu, cukraus, aprangos, avalynės, alkoholinių gėrimų gaminimu, medvilnės, kopros, druskos išgavimu.
Eksportuojami maisto produktai, alkoholiniai gėrimai, tabakas, elektronika, įvairūs įrengimai. Importuojamas kuras. Pagrindiniai šalies mainų partneriai yra JAV, Kanada, Portugalija, Jungtinė Karalystė.
Gyventojai
redaguotiDauguma Sent Kitso ir Nevio gyventojų – juodaodžiai (75,1 %) ir mulatai (5,3 %). Apie 2 % sudaro baltieji, likusius – imigrantai iš Pietų ir Rytų Azijos, Artimųjų Rytų. Vietinių karibų praktiškai neišlikę.
2001 m. 82,4 % Sent Kitso ir Nevio gyventojų buvo krikščionys – anglikonai (20,6 %), metodistai (19,1 %), sekmininkai (8,2 %), Dievo Bažnyčios nariai (6,8 %), katalikai (6,7 %) ir kt. Taip pat šalyje yra rastafarių (1,6 %), musulmonų (0,3 %), hinduistų (0,8 %). 5,2 % gyventojų neseka jokia religija.
Sent Kitso ir Nevio valstybinė kalba yra anglų, tačiau gyventojai bendrauja kreoliniu jos variantu.
Kultūra
redaguotiSent Kitso ir Nevio kultūra panaši į kitų Karibų šalių. Populiarūs karnavalai, gatvės muzika ir šokiai. Populiari kalipso muzika, salsa, džiazas, soka.
Populiariausias sportas – kriketas. Šalies atletai yra Vest Indijos kriketo rinkinės nariai. Taip pat žaidžiamas futbolas, regbis. Sent Kitsas ir Nevis nuo 1996 m. dalyvauja vasaros olimpinėse žaidynėse. Ten šalį atstovauja lengvaatlečiai. Nors ten medalių šalis nėra iškovojusi, Sent Kitso sprinteris Kim Collins yra daugkartinis pasaulio čempionatų prizininkas.
Šaltiniai
redaguoti- ↑ Valstybinė lietuvių kalbos komisija
- ↑ Democracy Index 2012, The Economist Intelligence Unit
- ↑ Географический энциклопедический словарь, гл. редактор А. Ф. Трёшников. – Москва, Советская энциклопедия, 1983. // psl. 523
- ↑ Country Overview For St. Kitts and Nevis, My Weather 2; tikrinta: 2014-05-18
Kita informacija
redaguotiNuorodos
redaguoti- Oficiali svetainė
- CŽV statistika Archyvuota kopija 2016-02-13 iš Wayback Machine projekto.
- BBC profilis
- Turizmo svetainė
- Wikivoyage gidas