Pandėlys

Pandėlys
   Pandelys COA.gif   
Панделис - panoramio.jpg
Gatvė Pandelyje
Laiko juosta: (UTC+2)
------ vasaros: (UTC+3)
Valstybė Lietuvos vėliava Lietuva
Apskritis Panevėžio apskritis Panevėžio apskritis
Savivaldybė Rokiškio rajono savivaldybė Rokiškio rajono savivaldybė
Įkūrimo data 1591 m.
Gyventojų (2022) 715
Plotas 3,11 km²
Tankumas (2022) 230 žm./km²
Pašto kodas LT-42369
Commons-logo.svg Vikiteka Pandėlys
Vietovardžio kirčiavimas
(3a kirčiuotė) [1]
Vardininkas: Pandėlỹs
Kilmininkas: Pándėlio
Naudininkas: Pándėliui
Galininkas: Pándėlį
Įnagininkas: Pándėliu
Vietininkas: Pandėlyjè

lenk. Ponedel, rus. Понедѣле[2], rus. Понедели[3]

Pandėlys – miestas Rokiškio rajono savivaldybėje, 26 km į vakarus nuo Rokiškio. Seniūnijos centras, Pandėlio seniūnaitija. Įsikūręs Apaščios aukštupyje. Stovi Pandėlio Švč. Mergelės Marijos Vardo bažnyčia (nuo 1801 m.), veikia Pandėlio gimnazija, ligoninė (nuo 1944 m.), ambulatorija, biblioteka, paštas, lopšelis‑darželis, meninio lavinimo centras, kultūros namai, bendruomenės salė. Veikia metalo apdirbimo bendrovė „Pandmeta“, veikia žemės ūkio bendrovė „Gerkoniai“.

Pro miestą eina plentas  123  BiržaiPandėlysRokiškis , atsišakoja kelias  192  SkapiškisPandėlys , taip pat vieškeliai į Suvainiškį, Kazliškį.

EtimologijaKeisti

Ankstesnis pavadinimas buvo slaviškos kilmės – Panedėlys (panedėlis – „pirmadienis“, nuo lenk. poniedziałek). Spėjama, kad toks vardas kilęs nuo turgaus dienos (Pandėlio turgūs vykdavo pirmadieniais),[4] panašiai kaip Seredžius (trečiadienio turgūs) ir Subačius (šeštadienio turgūs).

Pagal kitą versiją manoma, kad Pandėlio vardas yra kilęs pono Pandzevičiaus pavardės, gyvenusio Zasinyčios dvare, kuriam priklausė Puodžialaukės, Pandėlio ir Paliepio dvarai.

Liaudies etimologija byloja, kad kadaise, kai gyvenvietė buvo prie svarbaus prekybos kelio VilniusRyga, čia pirkliai keisdavosi prekėmis. Vilniaus pirkliai savo sandėlius vadinę podėliu, o Rygos – pondėliu.[5]

IstorijaKeisti

1591 m. pirmą kartą minimas Pandėlio miestelis. Per 1655–1660 m. Šiaurės karą Pandėlys 1655 m. nukentėjo nuo švedų antpuolio. XVIII–XIX a. turėjo prekybos namus, buvo daug krautuvių. 1777 m. įsteigta parapinė mokykla. 1781 m. leista rengti turgus ir laikyti smukles. 1814 ir 1915 m. Pandėlys nukentėjo nuo gaisrų. Per 1831 m. sukilimą prie miestelio įvyko sukilėlių ir Rusijos kariuomenės kautynės. 1842 m. įkurta spirito varykla. Per 1863–1864 m. sukilimą kai kurie gyventojai prisidėjo prie pražygiuojančios Zigmanto Sierakausko sukilėlių rinktinės. 1868 m. Pandėlyje buvo 75 mediniai namai, 15 parduotuvių, 6 smuklės, kas savaitę vykdavo turgus. Per 1905 revoliuciją prašymą‑reikalavimą carui Nikolajui II pasirašė apie 900 asmenų.

Pasakojama, kad metų pabaigoje miestelyje būdavo jaunimo sueituvės – nuotakų žvalgytuvės. Merginos gražiai pasipuošusios vaikščiodavo pulkeliais po turgaus aikštę, o vaikinai jas mandagiai kalbindavo. Savo ruožtu piršliai visaip stengdavo suvesti poras.

Nuo XIX a. antros pusės Pandėlys buvo valsčiaus centras. 1909 m. atidarytas pašto skyrius. 1916 m. pro miestelį nutiestas siaurasis geležinkelis Skapiškis–Suvainiškis (išardytas 1960 m.). Tarpukary Pandėlyje veikė durpių gavybos įmonė, pieninė, plytinė, 2 malūnai, lentpjūvė, vilnų verpykla ir milo vėlykla, žemės ūkio kooperatyvas „Dirva“, Ūkininkų sąjungos skyrius, jaunųjų ūkininkų ratelis, Šaulių sąjungos būrys, rinkosi dideli turgūs. Žydai laikė kelias parduotuves, buvo 2 sinagogos. 1937 m. įkurta biblioteka. Per karą, 1944 m. miestelio centras buvo sugriautas.

Pokario metais Pandėlio gimnazijoje veikė moksleivių nelegalios organizacijos – „Vytis“ (palaikė ryšius su partizanais, 1953 m. TSRS saugumo sunaikinta) ir „Laisvę Lietuvai“ (1955–1958 m. veikė savarankiškai).[6] 1950–1962 m. buvo Pandėlio rajono centras. 1956 m. gruodžio 28 d. Pandėlys gavo miesto teises. LTSR laikmečiu buvo Gerkonių ir „Pušyno“ kolūkio centrinė gyvenvietė, veikė Utenos M. Melnikaitės trikotažo ir galanterijos gamybinio susivienijimo filialas, Rokiškio sūrių gamyklos cechas.

1997 m. rugsėjo 18 d. Prezidento dekretu patvirtintas Pandėlio herbas.

Administracinis-teritorinis pavaldumas
18611915 m. Pandėlio valsčiaus centras Zarasų apskritis
19191950 m. Rokiškio apskritis
19501953 m. Pandėlio apylinkės centras Pandėlio rajono centras Šiaulių sritis
19531956 m.
19561962 m. rajoninio pavaldumo miestas,
Pandėlio apylinkės centras
19621995 m. Rokiškio rajonas
1995 Pandėlio seniūnijos centras Rokiškio rajono savivaldybė Panevėžio apskritis

GyventojaiKeisti

Demografinė raida tarp 1833 m. ir 2021 m.
1833 m. 1868 m.*[3] 1898 m.*[2] 1902 m.[7] 1923 m.sur.[8] 1959 m.sur. 1970 m.sur.[9]
414 430 1 221 1 379 847 1 277 1 184
1976 m.[10][11] 1979 m.sur.[12] 1989 m.sur.[13] 2001 m.sur.[14] 2009 m. 2011 m.sur.[15] 2021 m.sur.[16]
1 500 1 129 1 167 1 024 934 809 692
  • * pagal enciklopedijos išleidimo metus. Metai, kurių duomenys pateikti enciklopedijoje, nenurodyti.


 
Įvažiavimas Pandėlin
 
Paminklas-malūnėlis

Tautinė sudėtisKeisti

2011 m. gyveno 809 žmonės:[17]

  • Lietuviai – 95,55 % (773);
  • Rusai – 3,09 % (25);
  • Kiti – 1,36 % (11).

2001 m. gyveno 1 024 žmonės:[18]

  • Lietuviai – 95,51 % (978);
  • Rusai – 3,81 % (39);
  • Kiti – 0,68 % (7).

Žymūs žmonėsKeisti

SportasKeisti

  • Pandėlio SK (krepšinis)

ŠaltiniaiKeisti

  1. Aldonas Pupkis, Marija Razmukaitė, Rita Miliūnaitė. Vietovardžių žodynas. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. ISBN 5-420-01497-1. // (internetinis leidimas) [sudarytojai Marija Razmukaitė, Aldonas Pupkis]. ISBN 978-9955-704-23-2.
  2. 2,0 2,1 Понедѣле. Энциклопедический словарь Брокгауза и Ефрона, Т. 24А (48) : Полярные сияния — Прая. С.-Петербургъ, 1898., 527 psl. (rus.)
  3. 3,0 3,1 Географическо-статистический словарь Российской империи, T. 4 (Павастерортъ — Сятра-Касы). СПб, 1868, 182 psl. (Wikisource.org)
  4. Aleksandras Vanagas. „Lietuvos miestų vardai“ (antrasis leidimas). – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2004. // psl. 154–155
  5. Algimantas Semaška. „Pasižvalgymai po Lietuvą“ (trečias papildytas ir atnaujintas leidimas). – Vilnius, „Algimantas“, 2005. // psl. 452
  6. Pandėlys. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XVII (On-Peri). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2010
  7. Алфавитный списокъ населенныхъ мѣстъ Ковенской губерніи. – Ковна, Тіпографія Губернскаго Правленія, 1903.
  8. Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.
  9. Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės 1959 ir 1970 metais (Visasąjunginių gyventojų surašymų duomenys). Vilnius: Centrinė statistikos valdyba prie Lietuvos TSR Ministrų tarybos, 1974.
  10. PandėlysLietuviškoji tarybinė enciklopedija, VIII t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1981. T.VIII: Moreasas-Pinturikjas, 438 psl.
  11. Algirdas Baliulis, Kazys Misius ir kt. Pandėlys. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 3 (Masaitis-Simno). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1987. // psl. 287
  12. Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės (1979 metų Visasąjunginio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos TSR Centrinė statistikos valdyba, 1982.
  13. Kaimo gyvenamosios vietovės (1989 metų Visuotinio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos Respublikos Statistikos departamentas, 1993.
  14. Panevėžio apskrities gyvenamosios vietovės ir jų gyventojai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2003.
  15. Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2011 metų gyventojų ir būstų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2013.
  16. Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2021 metų gyventojų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2022.
  17. 2011 m. surašymo duomenys Archyvuota kopija 2021-10-28 iš Wayback Machine projekto.
  18. 2001 m. surašymo duomenys Archyvuota kopija 2016-03-06 iš Wayback Machine projekto.

LiteratūraKeisti

NuorodosKeisti