Tyzenhauzai
| Tyzenhauzai (Tiesenhausen) | |
|---|---|
 | |
| Kilmė | Holšteinas |
| Titulas | Grafas |
| Laikotarpis | XIII-XX a. |
| Šalys | Livonija, LDK, Rusijos imperija |
| Dvarai | Lyda, Pastovys, Pabradė, Vepriai, Rokiškis, Kupiškis, Salos, Želudokas, Lesiščė, Bitėnai, Lukštai, Skiemonys, Kamajai, Skrebiškis, Dvarčionys |
Tyzenhauzai (Tiesenhausen, Tysenhausenhauz) – iš Holšteino vokiečių kilusi giminė, suvaidinusi didelį vaidmenį Livonijos (Latvijos ir Estijos), Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės (LDK) bei Rusijos valstybiniame gyvenime. Giminės herbas – Buivolas.
Istorija Keisti
Pirmieji du broliai Tyzenhauzai atvyko į Livoniją, Rygos apylinkes kartu su pirmaisiais Livonijos - kalavijuočių ordino riteriais. 1269 m. Jonas Tyzenhauzas kartu su Polocko kunigaikštytės Sofijos ranka įgijo leno teisę valdyti Kokenhauzą.[1] Jo palikuonys Kurše turėjo keletą dvarų. Vienas iš Tyzenhauzų 1279 m. žuvo kovose su lietuviais.
1561 m. Kuršui tapus Abiejų Tautų Respublikos vasaline hercogyste, Tyzenhauzai tapo LDK valdiniais ir valstybės veikėjais. Ilgainiui vedybomis ir už gerą tarnybą jie įsigijo keletą dvarų Lietuvos Gardino vaivadijoje, o vėliau ir kitose vietovėse. XVII-XVIII a. įgijo nemažą įtaką ir iškilo į didikus. Karalius Jonas Kazimieras 1667 m. balandžio 16 d. už švedų užgrobtoje teritorijoje prarastas pareigybes Reinholdui Tyzenhauzui suteikė Kupiškio seniūno pareigas.
Kita tos pačios giminės šaka perėjo tarnauti švedams, gyveno Švedijoje.
XIX a. keli Tyzenhauzai iškilo Rusijos imperijos caro administracijoje.
Dvarai Keisti
Lyda, Pastovys, Pabradė, Vepriai, Rokiškis, Kupiškis, Salos, Želudokas, Lesiščė, Bitėnai, Lukštai, Skiemonys, Kamajai, Skrebiškis, Dvarčionys ir kiti.
-
Pastovių dvaras
-
-
-
Gardino dvaras
Žymiausi Tyzenhauzai Keisti
- Gotardas Jonas Tyzenhauzas (m. 1641 m.), 1634–1640 m. Tartu vaivada.
- Gotardas Jonas Tyzenhauzas (m. 1669 m.), Vilniaus vyskupas-sufraganas, Metonsko vyskupas-nominatas, Smolensko vyskupas.
- Antanas Tyzenhauzas (1733–1785 m.), Gardino ir Šiaulių ekonomijos valdytojas, Lietuvos dvaro paiždininkis.
- Ignotas Tyzenhauzas, (1760–1822 m.)[2][3], LDK raitosios gvardijos šefas, Rokiškio dvaro statytojas.
- Konstantinas Tyzenhauzas (1786–1853), garsus ornitologas, daugelio Europos mokslo organizacijų narys.
- Marija Pšezdzieckienė-Tyzenhauzaitė(1827–1890 m.), tapytoja ir filantropė.
- Reinoldas Tyzenhauzas (1830–1880 m.), muzikos mokyklos Rokiškyje steigėjas, vienas iš garlaivystės kūrėjų.
- Sofija de Šuazel-Gufjė – Tyzenhauzaitė (1790–1878 m.), pirmoji moteris rašytoja iš Lietuvos.
- Konstantinas Rudolfas karo mokslų specialistas.
- Aleksandra Tyzenhauzaitė dailininkė.
- Konstantinas Tyzenhauzas (1786–1853), garsus ornitologas, daugelio Europos mokslo organizacijų narys.
- Steponas Tyzenhauzas, Reinholdo vaikaitis, 1700 m. Naugarduko vaivada.
- Ignotas Tyzenhauzas, (1760–1822 m.)[2][3], LDK raitosios gvardijos šefas, Rokiškio dvaro statytojas.
Šaltiniai Keisti
Nuorodos Keisti
- Stackelberg, Otto Magnus von: Genealogisches Handbuch der estländischen Ritterschaft, Bd.: 1, Görlitz, (1931)
- Tyzenhauzų genealoginis medis @ Geni.com
