Šarvuočių rinktinė
Šarvuočių rinktinė – Lietuvos kariuomenės karinis dalinys, veikęs 1924–1940 m. ir dislokuotas Radviliškyje, Kauno Žaliakalnyje bei Tauragėje.[1]
Istorija redaguoti
Šarvuočių rinktinė organizuota 1924 m. sausio 1 d., [2] reorganizavus šarvuotųjų traukinių, tankų ir šarvuotųjų automobilių dalinius. Rinktinės pagrindas buvo pusiau šarvuotas traukinys „Gediminas“, pradėtas formuoti 1920 m. rugpjūčio 25 d. Spalio mėn. traukinį pagrobė lenkai, bet lietuviai jį atsikovojo. 1921 m. kariuomenei atiteko ir antrasis šarvuotas traukinys „Kęstutis“. Abu jie sudarė šarvuotų traukinių pulką.
Ginkluotė redaguoti
Kovose su bolševikais 1919 m. gegužės mėn. Lietuvos kariai atėmė pirmąją rimtesnę kovinę mašiną - šarvuotą automobilį „Ižorskij Fiat“, kuris tapo kariuomenės savaeigės kovinės technikos parko pradininku. Tai buvo dviem kulkosvaidžiais ginkluotas ratinis šarvuotis. Jam buvo suteiktas „Žaibo“ vardas. Vėliau iš Antantės sąjungininkų Lietuva gavo penkis trofėjinius vokiškus „Ehrhardt/Daimler Behelftswagen“ šarvuočius, ginkluotus keturiais 7,92 mm „Maxim“ kulkosvaidžiais. Šios mašinos buvo pavadintos „Aras“, „Perkūnas“, „Pragaras“, „Šarūnas“ ir „Savanoris“. Pirmą kartą jos buvo panaudotos 1920 m. nuolatiniuose susirėmimuose su lenkais Vilniaus apylinkėse.
1923 m. kariuomenė gavo 12 naujų prancūziškų lengvųjų tankų „Renault FT-17“, kurie buvo pripažinti geriausia Pirmojo pasaulinio karo šarvuotąja kovos mašina. 7 t svorio tankai, valdomi dviejų žmonių ekipažo, su Renault gamybos 26 kW/35 AG karbiuratoriniu varikliu išvystydavo 10 km/h greitį. Tai buvo pirmasis radijo ryšiu aprūpintas tankas, jis turėjo 360 laipsnių besisukinėjantį bokštelį, į kurį prancūzai montuodavo 8 mm „Hotchkiss“ kulkosvaidį arba 37 mm „Puteaux“ patranką. Šie tankai buvo pavadinti „Audra“, „Drąsutis“, „Galiūnas“, „Giltinė“, „Griaustinis“, „Karžygis“, „Kerštas“, „Kovas“, „Pagieža“, „Pikuolis“, „Slibinas“ ir „Smūgis“. 1933 m. šarvuotų mašinų parkas buvo papildytas 16 angliškų „Vickers-Armstrong“ „Model 1933“, o po trejų metų - dar 16 tos pačios kompanijos „Model 1936“ tankais. Keturi iš jų turėjo radijo ryšį. Be to, rinktinė 1939 m. turėjo 6 Švedijos gamybos šarvuočius „Landsverk“,
Nuo 1935 m. rugpjūčio 1 d. panaikinus šarvuotųjų traukinių kuopą, rinktinę sudarė štabas, 3 tankų, šarvuotųjų automobilių (šarvuočių) kuopos ir mokomasis būrys.
Rinktinės vadai redaguoti
- 1924 m. sausio 1 d. pulkininkas Jonas Kraucevičius
- 1925 m. gruodžio 14 d. pulkininkas Andrius Kerbelis
- 1927 m. gegužės 9 d. kapitonas Vincas Asevičius
- 1934 m. vasario 1 d. pulkininkas Antanas Šova
- 1934 m. rugpjūčio 25 d. pulkininkas Zigmas Talevičius
- 1935 m. rugpjūčio 8 d. pulkininkas Antanas Sidabras
- 1939 m. vasario 1 d. pulkininkas Pranas Grebliauskas
Šaltiniai redaguoti
- ↑ Jonas Vaičenonis. Šarvuočių rinktinė. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XXIII (Šalc–Toli). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2013. 47 psl.
- ↑ A. Liekis. Lietuvių karyba ir ginkluotė
