Atverti pagrindinį meniu
Medinė rūkykla (JAV, Viskonsinas)

Rūkykla – ūkinis statinys, kuriame rūkoma mėsa, žuvis ar kitoks maistas (žr. maisto rūkymas). Būna įrengiama tiek kaip atskiras pastatas, tiek kaip vidinė patalpa.

Lietuvoje rūkyklos XIX a. pradėtos įrenginėti namo antrame aukšte, prie dūmtraukio. Rytų Aukštaitijoje buvo paplitęs rūkymas pirtyse. Dvaruose būdavo įrengiamos atskiros, didesnės, neretai mūrinės rūkyklos, kartais būdavo dekoruotos. Nuo XX a. pr. rūkyklos pradėtos statyti kaip atskiri pastatai (ypač Aukštaitijoje, Vidurio Lietuvoje, kai kur Dzūkijoje). Tai nedidelis, keturkampio plano statinys, primenantis bokštelį ar būdelę. Dažniausiai labai paprastos konstrukcijos – lentinių arba mūrinių sienų, dvišlaičiu, vienšlaičiu, rečiau keturšlaičiu stogeliu iš lentų, skiedrų ar skardos. Po stogeliu padaromas čiukuras dūmams išeiti. Mėsa (kumpiai, dešros, skilandžiai, lašiniai) ar žuvis rūkykloje kabinama ant ilgų karčių, o iš apačios leidžiami dūmai. Nuo XX amžiaus antrosios pusės Žemaitijoje rūkyklos kai kada įrengiamos vasaros virtuvėse arba prie jų.[1]

ŠaltiniaiKeisti

  1. rūkykla. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XX (Rėv-Sal). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2011


 

Vikiteka