Lechas Kačinskis
lenk. Lech Aleksander Kaczyński
Lenkijos prezidentas
Gimė 1949 m. birželio 18 d.
Varšuva
Mirė 2010 m. balandžio 10 d. (60 metų)
Smolensko apylinkės, Rusija
Palaidotas (-a) 2010 m. balandžio 18 d.
Vavelio katedra
Tautybė lenkas
Tėvas Rajmund Kaczyński
Motina Jadwiga Kaczyńska
Sutuoktinis (-ė) Maria Kaczyńska
Vaikai Marta Kaczyńska
Religija Romos katalikas
Lenkijos prezidentas
Ėjo pareigas 2005 m. gruodžio 23 d. – 2010 m. balandžio 10 d.
Ankstesnis Aleksandras Kvasnievskis
Veikla teisininkas, dėstytojas, profesorius, politinis veikėjas
Partija konservatorių partijos Prawo i Sprawiedliwość („Teisė ir teisingumas“)
Išsilavinimas teisės mokslų habilituotas daktaras
Alma mater 1971 m. Varšuvos universitetas
Žymūs apdovanojimai
Vikiteka Lech Kaczyński
Parašas

Lechas Kačinskis (lenk. Lech Aleksander Kaczyński, 1949 m. birželio 18 d. Varšuvoje, Lenkija – 2010 m. balandžio 10 d. prie Smolensko[1]) – lenkų teisininkas, darbo teisės teisėtyrininkas, Gdansko universiteto profesorius, politinis veikėjas, Lenkijos Respublikos prezidentas (20052010), teisingumo ministras, generalinis prokuroras, Varšuvos meras.

Biografija

redaguoti

1971 m. baigė Varšuvos universiteto Teisės fakultetą. 1979 m. teisės mokslų daktaras. 1990 m. teisės mokslų habilituotas daktaras. 19711997 m. Gdansko universiteto Darbo teisės katedros mokslinis bendradarbis. Nuo 1996 m. iki 1999 m. Gdansko universiteto profesorius. Nuo 1999 m. Varšuvos Kardinolo Stefano Višinsko universiteto profesorius. Darbo teisės specialistas ir dėstytojas.

1962 m. kartu su savo broliu Jaroslavu vaidino filme vaikams O dwóch takich, co ukradli księżyc.

Nuo 1971 m. gyveno Gdanske. 1977 m. pradėjo bendradarbiavimą su opozicinio Darbininkų gynimo komiteto Intervencijų biuru. Nuo 1978 m. Laisvų profsąjungų bendradarbis Gdanske. Darbininkams skaitė darbo teisės ir Lenkijos istorijos paskaitas. 1980 m. rugpjūtyje Gdansko laivų statyklos Tarpgamyklinio streikų komiteto patarėjas, šio komiteto Intervencijų biuro ir Analizės biuro vedėjas. 1981 m. Gdansko delegatas į pirmąjį nacionalinį Solidarumo kongresą. Išrinktas programos komisijos nariu. Santykių su Lenkijos vieningąja darbininkų partija sureguliavimo darbo grupės pirmininkas.

 
Lechas Kačinskis su Valdu Adamkumi 2007 m. spalio 10 d. Vilniuje

Nuo 1981 m. gruodžio iki 1982 m. spalio buvo internuotas. Nuo 1983 m. pogrindinio Solidarumo veikėjas. Dalyvavo Solidarumo Laikinos koordinacinės komisijos darbuose, nuo 1986 m. buvo šios komisijos narys, o nuo 1987 m iki 1989 m. Nacionalinės vykdomosios komisijos sekretorius. Buvo Solidarumo pirmininko Lecho Valensos bendradarbis. 1988 m. rugsėjo 16 d. dalyvavo Solidarumo derybose su vyriausybės atstovais. Nuo 1988 m. gruodžio Pilietinio komiteto prie Lecho Wałęsos narys. 1989 m. nuo vasario iki balandžio Apskritojo stalo derybininkas.

Nuo 1989 m. balandžio Solidarumo Nacionalinės vykdomosios komisijos Prezidiumo narys. Nuo 1990 m. Solidarumo Nacionalinės komisijos pirmininko Lecho Valensos pirmasis pavaduotojas. 1991 m. vasario kandidatas į Solidarumo pirmininko postą, pralaimėjo Marianu Krzaklewskui. Tada atsisakė pirmininko pavaduotojo posto.

19891991 m. Lenkijos senatorius, Pilietinio parlamentinio klubo narys. 19911992 m. Seimo narys, išrinktas pagal Pilietinio centro sutarimo sąrašą. Nuo 1991 m. kovo 12 d. iki 1991 m. spalio 31 d. Lenkijos prezidento Lecho Wałęsos kanceliarijos valstybės ministras, Nacionalinio saugumo biuro vadovas. Atsistatydino dėl konflikto su Valensa ir jo kabineto vedėju Mečislavu Vachovskiu. Nuo 1992 m. vasario 14 d. iki 1995 m. birželio 8 d. Aukščiausiųjų kontrolės rūmų pirmininkas. 1995 m. buvo kandidatas į prezidento postą, bet atsiėmė kandidatūrą prieš rinkimus.

Nuo 2000 m. birželio 14 d. iki 2001 m. liepos 4 d. teisingumo ministras ir generalinis prokuroras.

2001 m. kartu su Jaroslavu Kačinskiu įkūrė „Teisės ir teisingumo“ partiją. Buvo išrinktas šios partijos pirmininku. Nuo 2001 m. iki 2002 m. Seimo narys išrinktas pagal „Teisės ir teisingumo“ sąrašą. Seimo Konstitucinės atsakomybės komisijos pirmininkas.

 
Lechas Kačinskis su Dalia Grybauskaite 2010 m. balandžio 8 d. (Vilniuje)

Nuo 2002 m. lapkričio 18 d. iki 2005 m. gruodžio 22 d. Varšuvos prezidentas (meras)[2].

2005 m. buvo kandidatas Lenkijos Respublikos prezidento rinkimuose. I ture už jį balsavo 33,1 % rinkėjų. II ture buvo išrinktas Lenkijos Respublikos prezidentu. Už jį balsavo 54,04 % rinkėjų. Pareigas pradėjo eiti 2005 m. gruodžio 23 d.

Po Rusijos karo Pietų Kaukaze reiškė solidarumą su Gruzija, su M. Saakašviliu demonstratyviai apsilankė pasienio su separatistine Pietų Osetija teritorijoje. Tuomet Prezidento lėktuvas nusileido Azerbaidžane (L. Kačynskis, toliau turėjęs vykti automobiliu, kaltino pilotą neklausius jo nurodymų, kadangi šis nepaisęs pakartotinio Lenkijos Prezidento nurodymo leistis Gruzijos sostinėje Tbilisyje, nors tai tuomet buvo nesaugu)[3].

2010 m. balandžio 10 d. žuvo Smolensko apylinkėse nukritus prezidentiniam lėktuvui. L. Kačinskis kartu su kitais aukštais Lenkijos pareigūnais keliavo į Katynės žudynių minėjimą[4].

Lecho Kačinskio brolis – Jaroslavas Kačinskis (identiškas dvynys), politikas. Žmona Maria Kaczyńska (19432010). Dukra Marta (g. 1980 m.)[5].

Pagrindinis straipsnis – 2010 m. Smolensko aviakatastrofa.

2010 m. balandžio 10 d. sudužo lėktuvas Tupolev Tu-154 M, skridęs iš Varšuvos į Smolenską. Juo skrido 96 žmonės, tarp kurių buvo ir Lenkijos prezidentas Lechas Kačinskis su žmona Marija. Nė vienas lėktuvu skridusių žmonių per katastrofą neišgyveno. Patikslintais duomenimis, leidžiantis Lenkijos prezidento lėktuvui apylinkėse tvyrojo stiprus rūkas.

Šaltiniai

redaguoti



Politinis postas
Prieš tai:
Aleksandras Kvasnevskis
Lenkijos Respublikos Prezidentas
2005 - 2010 m.
 
Po to:
Bronislavas Komorovskis
Prieš tai:
Piotras Kovnackis
Lenkijos Aukščiausiųjų kontrolės rūmų pirmininkas
1992 - 1995 m.
 
Po to:
Janušas Vojciechovskis
Prieš tai:
Hanna Suchocka
Lenkijos teisingumo ministras
20002001
 
Po to:
Stanislavas Ivanickis
Prieš tai:
Voicechas Kozakas
Varšuvos meras
20022005
 
Po to:
Miroslavas Kochalskis
Prieš tai:
Jacekas Merkelis
Lenkijos Nacionalinio saugumo biuro vadovas
nuo 1991 m. kovo - lapkričio mėn.
 
Po to:
Ježis Milevskis