Lukas (upė)
| Lukas | |
|---|---|
 Luko upė prie Milukų kaimo
| |
| Ilgis | 113,6 km |
| Baseino plotas | 1 524,5 km² km² |
| Ištakos | Sesko kalnas netoli Geldapės miesto |
| Žiotys | Bebro upė prie Osoveco kaimo |
| Šalys | Lenkija |
Lukas (lenk. Ełk, Łek, vok. Leck, Lyck) – upė šiaurės rytų Lenkijoje, tekanti Varmijos Mozūrų ir Palenkės vaivadijose. Išteka iš Mozūrijos ežeryno prie Sesko kalno ir įteka į Bebro upę. Tai ketvirtasis pagal dydį Bebro upės intakas.
Upės ilgis 113,6 km iš kurių 86 km teka Varmijos Mozūrų vaivadijoje ir 27,6 Palenkės vaivadijoje. Upė teka per Elko ežeryno ir Bebro upės žemumos mezoreljefus. Upė teka per Luko, Lažno, Lašmiedo ir Stradūno ežerus. Teka per šias didesnes gyvenvietes: Lukas, Stradūnai, Nova Viešas Lukas, Prostkai ir Grajevas. Nuo upės ištakų iki Luko ežero upė vadinama Čarna Struga ir Lažna Struga (Czarna Struga i Łaźna Struga), o nuo ežero jau vadinama Luku. Upė įteka į Bebro upę ne savo senojoje vagoje, o XIX–XX a. sandūroje iškastame Rudzkio kanale. Senojoje vagoje dabar teka Legos upė, kuri taip pat įteka į Bebro upę.
Istorija redaguoti
.JPG)
Nuo XIII–XIV a. iki 1569 m. Liublino unijos per upės pietinę dalį, nuo Grajevo miesto iki Osoveco Tverdzos kaimo ėjo Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Lenkijos karalystės siena.[1]
Literatūra redaguoti
- Różański S, Wojewódzki Inspektorat Ochrony Środowiska w Olsztynie, Raport o stanie Środowiska na obszarze Województwa Warmińsko-Mazurskiego, Olsztyn 2000, ISBN 83-7217-093-2.
- Wojewódzki Inspektorat Ochrony Środowiska w Olsztynie, „Raport o stanie środowiska województwa warmińsko-mazurskiego w 2006roku“, praca zbiorowa pod kier. Danuty Budzyńskiej, Biblioteka Monitoringu Środowiska, Olsztyn 2007.
- Marek Kuczyński, „OCENA CZYSTOŚCI WÓD POJEZIERZA EŁCKIEGO“ Praca licencjacka 2007 r.
- J. Kondracki Geografia regionalna Polski Wyd. Naukowe PWN Warszawa 1998 r
