Karaliaučiaus universitetas
- Šis straipsnis apie senąjį Karaliaučiaus universitetą. Apie Kaliningrado universitetą skaitykite straipsnyje Rusijos valstybinis Imanuelio Kanto universitetas.
Karaliaučiaus universitetas | |
lot. Universitas Albertina | |
Įkurtas | 1544 m. |
---|---|
Tipas | Valstybinis |
Rektorius | Georg Sabinus 1544–1547 m. (pirmasis) |
Vieta | Karaliaučius, Prūsija |
Karaliaučiaus universitetas arba Albertina – pirmoji Prūsijos aukštoji mokykla, veikusi 1544–1945 m.
Istorija
redaguoti1542 m. Prūsijos kunigaikštis Albrechtas Brandenburgietis, Lietuvos didžiojo kunigaikščio Kazimiero dukters sūnus, įkūrė aukštesniąją mokyklą – partikuliarą dvasininkams rengti. Jos vedėju tapo kunigaikščio patarėjas Abraomas Kulvietis, kuris panašią mokyklą buvo įsteigęs ir Vilniuje. Iš šios mokyklos išaugo tuometinis Karaliaučiaus Albertinos universitetas, o Abraomas Kulvietis tapo šio universiteto hebrajų ir graikų kalbų profesoriumi.
Universitetas iškilmingai atidarytas 1544 m. rugpjūčio 14 d. Knypavos saloje pastatytame pastate, kuris kartu su katedros mokykla sudarė uždarą ansamblį su vartais į Šv. Petro aikštę. Čia universitetas veikė iki 1861 m., kai gavo naujus rūmus Šteindamo rajone. Naujasis itališkojo renesanso stiliaus Karaliaučiaus universiteto pastatas Paradų aikštėje pastatytas pagal Augusto Štiulerio projektą 1861–1862 m. 1944 m. rugpjūčio 30 d. britų aviacijos antskrydžių metu Karaliaučiaus universitetas ir Zoologijos institutas bei greta buvęs Zoologijos muziejus susprogdinti.
Karaliaučiaus universiteto vietoje kraštą okupavus Rusijai 1948–1967 m. veikė Valstybinis Kaliningrado pedagoginis institutas, nuo 1967 m. – Valstybinis Kaliningrado universitetas, nuo 2005 m. Rusijos valstybinis Imanuelio Kanto universitetas.
Universitete iš pradžių buvo įsteigtos 4 katedros: Teologijos, Teisės, Medicinos ir Laisvųjų menų.
Universitetas ir Lietuva
redaguotiTeologijos fakultetas tapo Mažosios Lietuvos liuteronybės židiniu. Vienas iš pirmųjų jo studentų Martynas Mažvydas parašė liuteroniškojo tikėjimo santrauką – Katekizmą, taip pat pirmąją liuteronišką liturgiją lietuvių kalba, išvertė pirmąsias giesmes. Reformacijos tikslas buvo šviesti liaudį, kad toji pati galėtų skaityti Šventąjį Raštą, todėl kunigas Jonas Bretkūnas išvertė Bibliją į lietuvių kalbą.
1718 m. atidaryta Lietuvių kalbos katedra, 1718–1944 m. veikė Karaliaučiaus universiteto Lietuvių kalbos seminaras. Prie universiteto veikusios Karaliaučiaus spaustuvės spausdino knygas ir lietuvių kalba.
Rektoriai
redaguoti- Georgas Mylius
- Johanas Papius
- Georgas Vozeginas
- Baltazaras Tilenius
- 1709–1715: Heinrichas Lizijus
- 1749–1753: Reinholdas Frydrichas fon Zamė
- 1768–1788: Imanuelis Kantas
- Liudvikas Rėza
- 1918–1921: Adalbertas Becenbergeris
- 1934–1937: Jurgis Gerulis
- 1940–1944: Giocas fon Zelė – paskutinis vokiškojo universiteto rektorius
Profesoriai
redaguoti- Johannesas Abromeitis (1857-1946), botanika
- Karlas Ernstas fon Bajeris
- Eduardas Baumgartenas (1898–1992), filosofija ir sociologija
- Frydrichas Vilhelmas Beselis (1784–1846), astronomija
- Adalbertas Becenbergeris (1851–1922) – aktyvus Lietuvių literatūros draugijos, lietuvių kalbos ir senovės tyrėjas, baltistikos pradininkas
- Peteris Bolenas (1796–1840), orientalistika
- Erichas Kasparas, istorija
- Simonas Dachas
- Heinrichas Eduardas Dirksenas (1790–1868)
- Heinrichas Vilhelmas Dovė (1803–1879), fizika
- Vilhelmas Drumanas, istorija
- Johanas Gotlybas Fichtė (1762–1814), filosofija
- Jurgis Gerulis (Georg Gerullis) (1888–1945), teologija, dialektologija
- Karlas Gotfridas Hagenas (1749–1829), zoologija, botanika, mineralogija, fizika, chemija
- Kristupas Hartknochas (1644–1687), istorija
- Hermanas fon Helmholcas
- Albertas Henselis (1895–1933), valstybės teisė
- Johanas Frydrichas Herbartas (1776–1841), pedagogika
- Johanas Gotfridas Herderis
- Davidas Hilbertas (1862–1943), matematika
- Ernstas Theodoras Amadėjus Hofmanas
- Karlas Ditrichas Hulmanas, istorija
- Karlas Gustavas Jakobas Jacobis (1804–1851), matematika
- Imanuelis Kantas (1724–1804), filosofija
- Gustavas Robertas Kirchhofas (1824–1887), fizika
- Jonas Kirtoforas
- Otonas Keleris, (1889–1974), zoologija
- Kristianas Jakobas Krausas (1753–1807) filosofija, ekonomika
- Fridrichas Kuršaitis (Friedrich Kurschat) (1806–1884), lituanistika, 1836–1844 m. studijavo universitete, nuo 1865 m. universiteto profesorius. Sudarė didžiausią XIX amžiaus vokiečių-lietuvių ir lietuvių – vokiečių kalbų žodyną, bei lietuvių kalbos gramatiką.
- Abraomas Kulvietis (Culvensis) (1510–1545)
- Jonas Jokūbas Kvantas (1721–1740), teologijos profesorius, rūpinosi Šv. Rašto ir kitų religinių knygų vertimu į lietuvių kalbą, bei jų išleidimu.
- Karlas Konradas Friedrichas Vilhelmas Lachmanas, filologija
- Karlas Liudvigas Lersas (1802–1878), filologija
- Kristianas Augustas Lobekas, filologija
- Konradas Lorencas (1903–1989), etologija, Nobelio premija
- Matias Menius (1544–1601), astronomija
- Hermanas Minkovskis – studijavo, o vėliau dėstė universitete.
- Kristianas Frydrichas Mulenbruchas, teisė
- Georgas Heinrichas Ferdinandas Neselmanas (1811–1881), baltistika
- Karlas Gotfridas Noimanas
- Francas Ernstas Noimanas, fizika
- Stanislovas Rapolionis (Rapagelanus) (1485–1545), teologijos katedros vedėjas. Vedė disputus, aiškino Bibliją, dėstė hebrajų kalbą.
- Liudvikas Rėza (1776–1860),
- Frydrichas Julius Richelotas (1808–1875), matematika
- Hansas Rotfelsas (1891–1976), istorija
- Georgas Sabinus (1508–1560)
- Reinholdas Frydrichas fon Zamė (1682–1753)
- Karlas Gustavas Sanio (1832–1891), botanika
- Frydrichas Vilhelmas Šubertas (1799–1868), istorija
- Augustas Frydrichas Šveigeris
- Johanas Severinas Fateris, baltistika
- Eduardas Martinas Sigizmundas fon Simsonas (1810–1899), teisė
- Johanas Foigtas, istorija
- Karlas Ernstas Vagneris (1827–1871), medicina
Kunigai
redaguoti- Jonas Tartyla – Šv. Mikalojaus (1531–1536) Šteindamo bažnyčios klebonas. Pradėjo laikyti pamaldas lietuviškai.
- Baltramiejus Vilentas – Šteindamo bažnyčios klebonas, religinės literatūros vertėjas.
Studentai
redaguoti- Martynas Mažvydas – į tuometinį Kionigsbergą (Karaliaučių) atvyko 1546 m. kunigaikščio Albrechto kvietimu. 1547 m. studijuodamas parengė pirmąją lietuvišką knygą „Katechizmusa prasty žadei“. 1548 m. bakalauro laipsniu baigė Kionisbergo (Karaliaučiaus) Albertinos universitetą. 1549 m. paskirtas kunigu į Ragainę.
- Kazimieras Alminas
- Bernardas Andersonas
- Mikelis Ašmys
- Jonas Berendas
- Jonas Berentas
- Georgas Beselmanas
- Ernstas Bironas
- Stanislovas Biržiškis
- Juzefas Vladislavas Bychovecas
- Zacharijas Blotnas (jaunesnysis)
- Zacharijas Blotnas (vyresnysis)
- Friedrich Börschmann
- Jonas Bretkūnas
- Jokūbas Brodovskis
- Vilius Bruožis
- Benjaminas Budnas
- Česlovas Chmielevskis
- Karolis Eduardas Cigleris
- Kristupas Cintijus
- Rudolfas Andrius Cipelis
- Samuelis Teodoras Cipelis
- Samuelis Dambrovskis
- Eduardas Jokūbas Daukša
- Ernestas Dicelijus
- Kristijonas Donelaitis
- Erichas fon Drigalskis
- Viktoras Falkenhanas
- Vilius Gaigalaitis
- Viktoras Gailius
- Eduardas Gizevijus
- Jonas Yčas
- Hainsas Janertas
- Johanas Gotlybas Kroicfeldas
- Pranas Kulikauskas
- Aleksandras Kuršaitis
- Stanislovas Marcijanas Musa
- Pilypas Ruigys
- Kristupas Sapūnas
- Jonas Smilgevičius
- Heinrikas Teodoras fon Šionas
- Juozas Tonkūnas
- Jurgis Zablockis
- Dovas Zaunius
- Arnoldas Zomerfeldas
- Hermanas Zudermanas
Literatūra
redaguoti- Liucija Citavičiūtė. Karaliaučiaus universiteto Lietuvių kalbos seminaras: istorija ir reikšmė lietuvių kultūrai, Vilnius, LLTI, 2004 m.
- Kasimir Lawrynowicz: Albertina. Zur Geschichte der Albertus-Universität zu Königsberg in Preußen Berlin: Duncker & Humblot 1999 ISBN 3-428-10016-6
- Die Albertus-Universität zu Königsberg. Höhepunkte und Bedeutung. Vorträge aus Anlass der 450. Wiederkehr ihrer Gründung. Hrg. von Hans Rothe und Silke Spieler. Bonn: Kulturstiftung der Deutschen Vertriebenen 1996 ISBN 3-88557-146-3
- Sabine Bamberger-Stemmann (Bearb.): Königsberg und seine Universität. Eine Stätte ostmitteleuropäischen Geisteslebens. Nordost-Archiv. Zeitschrift für Regionalgeschichte. Neue Folge III (1994), H. 2: 1994. S. 281–694. ISSN 0029-1595
- Walter Hubatsch: Die Albertus-Universität zu Königsberg in Preußen in der Deutschen Geistesgeschichte 1544–1944. In: Dt. Universitäten und Hochschulen im Osten, Köln/ Opladen 1964, S. 9 ff.
- Götz von Selle: Geschichte der Albertus-Universität zu Königsberg in Preußen. Königsberg: Kanter-Verlag 1944 (2. Aufl. Würzburg 1956)
- Jahrbuch der Albertus-Universität zu Königsberg/Preußen. Berlin/Freiburg/Frankfurt: 1951 ff bis 1994
- Die Albertus-Universität zu Königsberg und ihre Professoren. Aus Anlass der Gründung der Albertus-Universität vor 450 Jahren Hg Dietrich Rauschning & Donata v. Nerée. Duncker und Humblot, Berlin 1995 (Reihe: Jahrbuch der Albertus-Universität zu Königsberg 1994, 29; letzter Band der Reihe überhaupt) ISBN 3-428-08546-9
- Die Matrikel und die Promotionsverzeichnisse der Albertus-Universität zu Königsberg in Preußen 1544–1829. 3 Bde, Leipzig 1910–1917 (Nachdruck: Nendeln/Liechtenstein 1976)
- August Witt: Die dritte Jubelfeier der Albertus-Universität zu Königsberg. Königsberg 1844
- 450 Jahre Universität Königsberg. Beiträge zur Wissenschaftsgeschichte des Preußenlandes. Mit Beiträgen von Hartmut Boockman [u. a.]. Herausgegeben von Bernhart Jähnig. Marburg 2001. ISBN 3-7708-1207-7
Nuorodos
redaguoti- Oficiali Rusijos valstybinio Imanuelio Kanto universiteto svetainė Archyvuota kopija 2019-03-10 iš Wayback Machine projekto.
- Lietuvos studentai Karaliaučiaus universitete Archyvuota kopija 2007-09-27 iš Wayback Machine projekto.