Petras Karašauskas
Petras Karašauskas (1897 m. rugpjūčio 7 d. Mahanoi Sityje, PA, JAV – 1968 m. gegužės 13 d. Vilks Bare, Pa, JAV) – pianistas, vargonininkas ir chorvedys.
Biografija
redaguotiSavo gimtojo miesto aukštesniojoje muzikos mokykloje skambinti fortepijonu mokėsi pas prof. J. Wrighta, o vėliau fortepijono studijas tęsė Niagaros universiteto Virgil Conservatory Niujorke. Grigališkąjį choralą studijavo Mary Wood College Scrantone, PA. Grįžęs į Mahanoi Sitį, keletą metų buvo muzikos instruktorius, įkūrė fortepijono studiją. 1923 pakviestas vargonininkauti ir vadovauti chorui Šv. Petro ir Povilo lietuvių parapijoje Hazletone, PA, o 1924 persikėlė į Šv. Juozapo lietuvių parapiją Duryea, PA.
Nuo 1925 pradėjo vargonininkauti Šv. Kazimiero lietuvių parapijoje Plimute, PA. Čia suorganizavo mišrųjį, mergaičių ir 85 dalyvių berniukų chorą bei orkestrą. Su kolektyvais rengė koncertus, giedojo bažnyčiose, dalyvavo radijo laidose, statė operetes ir dramos veikalus. Gražiai pasireiškęs su chorais, prisidėjo prie dainų švenčių ir kitų kultūrinių renginių organizavimo. Su chorais dalyvavo 1930 jungtiniame chorų koncerte, minint Vytauto Didžiojo 500 metų mirties jubiliejų Vilks Bare. P. Karašausko iniciatyva 1934 surengta pirmoji Wyomingo Klonio lietuvių chorų dainų šventė (dalyvavo 11 parapijų chorų).
Su chorais jis dalyvavo lietuvių dienose Lakeside, PA, prisidėjo prie 1939 New Yorko Pasaulinės parodos Lietuvių dienos koncertų organizavimo (dalyvavo šeši chorai), buvo jungtinio choro dirigentas. Dalyvavo sudarant dainų švenčių programas, organizuojant S. Šimkaus chorą. Daug nuveikė „Dainos" draugijoje, dirbdamas jos iždininku. 1938 LRKSA seime Pittsburghe, PA, išrinktas susivienijimo viceprezidentu, 1942 seime Hartforde, CT, iždo globėju, 1948 – iždininku.
Nuo 1925 buvo ALRK Vargonininkų sąjungos narys, nuo 1934 su pertrauka iki mirties buvo šios sąjungos Scrantono provincijos kuopos iždininkas, dainų švenčių rengimo iždininkas. Buvo aktyvus radijo valandėlių dalyvis, be chorų, organizavo ir orkestrus.
Šaltiniai
redaguotiBoleslovas Zubrickas. Pasaulio lietuvių chorvedžiai: enciklopedinis žinynas. Vilnius, 1999.