Ilja Fišeris
| Ilja Fišeris | |
|---|---|
| Gimė | 1927 m. gegužės 13 d. Joniškis |
| Mirė | 1983 m. spalio 21 d. (56 metai) Pakruojo rajonas |
| Veikla | žurnalistas, fotografas |
| Alma mater | Vilniaus universitetas |
Ilja Fišeris (slapyvardis J. Žvejas, 1927 m. gegužės 13 d. Joniškis – 1983 m. spalio 21 d. Pakruojo rajone) – Lietuvos žurnalistas, fotografas.
Biografija redaguoti
Gimė fotoateljė ir kinoteatro savininko Jakovo Fišerio šeimoje. Mokėsi Joniškio vidurinėje mokykloje. 1959–1961 m. mokėsi Sąjunginiame neakivaizdiniame žurnalistikos ir fotoreportažo lektoriume Maskvoje.
Nuo 1942 m. dirbo fotografu Džambulo mieste (Kazachija), vėliau Serovo mieste, (Sverdlovsko sritis, Rusija), [1] 1944–1946 m. Smolensko karinės apygardos Karininkų namų fotografas, 1946 m. laikraščio „Tarybų Lietuva“, 1946–1957 m. ir 1969–1974 m. „Komjaunimo tiesa“, 1957–1958 m. žurnalo „Jaunimo gretos“, 1958–1969 m. ir 1974–1983 m. – žurnalo „Švyturys“ fotokorespondentas.
Palaidotas Vilniuje, žydų kapinėse Sudervės kel. 28.
Kūryba redaguoti
Vienas spalvotosios fotografijos Lietuvos spaudoje pradininkų. Fotografijų pagrindinės temos – paradai, kaimo kolektyvizacija, sportas, kultūra. Su L. Ruiku 1964 m. parengė iliustruotą leidinį turistams „Vilnius“, sukūrė žurnalo „Švyturys“ viršelių, iliustracijų kalendoriams, išleido atvirukų. Jo fotografijos publikuotos fotoalbumuose „Dainų šventė“, „Lietuvos vaikai“ (abu 1957 m.), „Lietuva šalis gražioji“ (1960 m.), „Tarybų Lietuva“ (1980 m.), Atsisveikinant su XX amžiumi (Farewell to XX Century, 2000 m.) ir kituose. Jo fotografijų turi Lietuvos nacionalinis muziejus, Lietuvos dailės muziejus, Lietuvos centrinis valstybės archyvas, Lietuvos fotomenininkų sąjunga.[2] Nuo 1958 m. buvo Lietuvos žurnalistų sąjungos, nuo 1970 m. – Lietuvos fotomenininkų sąjungos narys.[3]
Šaltiniai redaguoti
- ↑ Žurnalistikos enciklopedija. – Vilnius: Pradai, 1997. – 132 psl.
- ↑ Margarita Matulytė. Ilja Fišeris. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. VI (Fau-Goris). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2004. 121 psl.
- ↑ Totalitarinė fotografija: kova už sielas[neveikianti nuoroda]