Gargždų valsčius
Koordinatės: 55°43′š. pl. 21°24′r. ilg. / 55.71°š. pl. 21.40°r. ilg.
| Gargždų valsčius | |
|---|---|
| Laikotarpis: 1563 – 1950 m. | |
  | |
| Apytikrė valsčiaus vieta dabartinės Lietuvos žemėlapyje | |
| Adm. centras: | Gargždai |
 Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė
| |
| Žemaitijos seniūnija | Palangos seniūnija (1563–1587) Gargždų seniūnija (1587) |
 Rusijos imperija
| |
| Kauno gubernija | Telšių apskritis (1861–1915) |
 Lietuva
| |
| Kretingos apskritis (1919–1920) Telšių apskritis (1920) Kretingos apskritis (1920–1947) | |
 Trečiasis Reichas
| |
| Ostlandas | Kretingos apskritis (1941–1944) |
 Tarybų Sąjunga
| |
| Lietuvos TSR | Kretingos apskritis (1944–1947) Klaipėdos apskritis (1947–1950) |
Gargždų valsčius (rus. Горждовская волость) – buvęs administracinis-teritorinis vienetas dabartinės vakarų Lietuvos teritorijoje. Centras – Gargždai.
Istorija Keisti
Valsčius minimas nuo 1563 m., carmečiu atkurtas 1861 m. Kauno gubernijoje.[1] Valsčius panaikintas 1950 m. birželio 20 d., jo teritorija priskirta Klaipėdos rajonui (9 apylinkės).
| Valsčiaus istorija | |||||
|---|---|---|---|---|---|
| Metai | Plotas, km² | Gyventojų sk. | Ūkių sk. | Suskirstymas | Gyvenvietės |
| 1877 m. | 2582 | 218 kiemų [2] | 2 seniūnijos | 20 | |
| 1923 m.[3] | 200 | 7312 | 1503 | 43 gyvenvietės | |
| 1939 m. | 169 | 1456 | 9300 | ||
| 1949-01-01 (išsamiau) |
202 | 9 apylinkės [4] | |||
Suskirstymas Keisti
| Pagrindinė gyvenvietė | Apylinkė, 1949 m.[5] |
|---|---|
| Ežaičiai | Ežaičių apylinkė |
| Gargždai | Gargždų apylinkė |
| Jokuliai | Jokulių apylinkė |
| Kvietiniai | Kvietinių apylinkė |
| Lapiai | Lapių apylinkė |
| Medsėdžiai | Medsėdžių apylinkė |
| Pagerdaujis | Pagerdaujo apylinkė |
| Rudaičiai | Rudaičių apylinkė |
| Vaiteliai | Vaitelių apylinkė |
| Iš viso: | 9 apylinkės |
Gyvenvietės Keisti
Apie 1940 m. priklausė šios vietovės:[6]
- miestas: Gargždai
- bažnytkaimis: Vėžaičiai
- kaimai: Anėlynas (Anieliškė), Antkalnis, Balkalnis, Ciruliai (Grimališkė), Ežaičiai, Genaičiai, Gerduvėnai, Girininkai, Greičiūnai (Trumpėnai), Gribžiniai, Grikštaičiai, Jokuliai, Jurjonai (Gudiškė), Kavaliauskiai (Kalviai), Kvietiniai, Lapiai, Maciuičiai, Medsėdžiai, Nausodis, Pagerdaujis, Pajuodupis, Pakasinis, Perkūnai, Pikteikiai, Rudaičiai, Saulažoliai (Pakasinis), Šiūpariai (Šūpariai), Utriai, Vaiteliai, Vėžaičiai, Voveriškiai, Žvelsėnai, Žvirbliai
- viensėdžiai ir dvarai: Asmoniškė, Samališkė, Vėžaičiai
Gyventojai Keisti
Tautinė sudėtis Keisti
1923 m. gyveno 7312 žmonės:
Žymūs žmonės Keisti
| Valsčiuje gimę žymūs žmonės | |||
|---|---|---|---|
| Gimimo metai | Gimimo vieta | Žmogus | Mirties metai |
| 1924 | Jokuliai | Kazimieras Ilginis, statybos inžinierius | |
| 1937 | Antkalnis | Regina Kvedarienė, žurnalistė, redaktorė | |
Šaltiniai Keisti
- ↑ Памятная книжка Виленскаго генералъ губернаторства на 1868 годъ. – Санктпетербургъ, Витебский губернский статистический комитет, 1868. // PDF 152 psl.
- ↑ Волости и важнѣйшiя селенiя Европейской Россiи. Выпускъ V. – Изданiе Центральнаго Статистическаго Комитета, Санктпетербургъ, 1886. // PDF 28 psl. (paaiškinimas apie duomenų rinkimą I tome).
- ↑ Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.
- ↑ Lietuvos TSR administratyvinis-teritorinis padalinimas pagal 1949 m. sausio 1 d. padėtį. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo informacijos-statistikos skyrius. – Vilnius, Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys, 1949. // psl. 54
- ↑ Lietuvos TSR administratyvinis-teritorinis padalinimas pagal 1949 m. sausio 1 d. padėtį. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo informacijos-statistikos skyrius. – Vilnius, Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys, 1949. // psl. 55
- ↑ Gargždų valsčius. Lietuviškoji enciklopedija, VIII t. Vilnius: „Spaudos Fondas“, bendradarbiaujant su Lietuvių Katalikų Mokslo Akademija, 1940. T. 8: F. B. A.–Ginhac, XII p., 999 psl.