Dūkštas

(Nukreipta iš puslapio Dūkštas (miestas))

Dūkštas – miestas Ignalinos rajono savivaldybėje, 23 km į šiaurės rytus nuo Ignalinos. Seniūnijos centras, Dūkšto seniūnaitija. Stovi medinė Dūkšto Šv. Stanislovo Kostkos bažnyčia (nuo 1936 m.), Dūkšto Švč. Trejybės cerkvė (sentikių), yra Dūkšto vidurinė mokykla, biblioteka, ambulatorija, Dūkšto geležinkelio stotis, 1992 m. atidaryti senelių globos namai. Dūkšteliuose išlikęs Dūkšto dvaro pastatų ansamblis ir parkas.

Dūkštas
      
Miesto reginys iš vakarų
Laiko juosta: (UTC+2)
------ vasaros: (UTC+3)
Valstybė Lietuvos vėliava Lietuva
Apskritis Utenos apskritis Utenos apskritis
Savivaldybė Ignalinos rajono savivaldybė Ignalinos rajono savivaldybė
Gyventojų (2023) 682
Plotas 2,38 km²
Tankumas (2023) 287 žm./km²
Pašto kodas LT-30042
Vikiteka Dūkštas
Vietovardžio kirčiavimas
(1 kirčiuotė) [1]
Vardininkas: Dū́kštas
Kilmininkas: Dū́kšto
Naudininkas: Dū́kštui
Galininkas: Dū́kštą
Įnagininkas: Dū́kštu
Vietininkas: Dū́kšte

lenk. Dukszty, rus. Дукшт

Dūkšto ežeras, suteikęs miestui vardą
Dūkšto bažnyčia

Etimologija redaguoti

Dūkšto yra vandenvardinė etimologija – miestas pavadintas pagal bendravardį ežerą – Dūkštą, telkšantį už 5 km į šiaurę nuo miesto. Pastarojo vardas siejamas su latv. duksts „pelkė, bala, valka“ ir liet. dūksinas „purvinas, nešvarus“.[2]

Geografija redaguoti

Svarbiausias pro Dūkštą nutiestas  102  VilniusŠvenčionysZarasai  kelias, šiauriau miesto išsišakoja keliai  113  DūkštasVisaginas  ir  179  DusetosDegučiaiDūkštas . Dūkšto didesnioji dalis ir centras yra į vakarus nuo geležinkelio linijos Vilnius–Turmantas, čia yra Dūkšto geležinkelio stotis. Plentai į Ignaliną, Visaginą, Zarasus. Į šiaurę nuo miesto telkšo Parsvėtas, Parsvėtaitis, 2 km į pietus – Dysnai, 5 km į šiaurę – Dūkšto ežeras. Taip pat mieste yra ir bevardis tvenkinys.

Klimatas redaguoti

1987 m. sausį mieste užfiksuotas žemiausios Lietuvoje mėnesio vidutinės temperatūros rekordas (-16,4 °C), o visų 1987 m. vidutinė temperatūra pakartojo Šiaulių žemiausios temperatūros rekordą (+3,6 °C). Be to, Dūkšte yra žemiausia Lietuvoje vidutinė daugiametė sausio temperatūra, siekianti -5,2 °C [3]. Visus šiuos reiškinius sąlygoja tai, kad Dūkštas išsidėstęs pačiuose šalies rytuose, kur labiausiai įsivyravęs žemyninis klimatas, kuriam būdingos šaltesnės žiemos.

Istorija redaguoti

 
Dūkštas pavaizduotas XVII a. žemėlapyje „Magni Ducatus Lithuaniae, et Regionum Adiacentium exacta Descriptio“, kurį išleido M. K. Radvila 1613 m. (fragmentas)
 
Dūkšto dvaras
 
Dūkšto geležinkelio stotis 1916 m.

Prie dabartinio Dūkšto, Dūkšteliuose (senoji Dūkšto gyvenvietė) Viduramžiais buvo Dūkšto dvaras, kurį iki 1573 m. valdė Giedraičiai. Dūkštas minimas nuo 1737 m. Gyvenvietė ėmė augti XIX a. viduryje, kai 18591862 m. buvo tiesiamas geležinkelis Sankt Peterburgas–Varšuva. 1861 m. liepą streikavo akmenskaldžiai, dirbantys prie geležinkelio; tai buvo pirmasis streikas Lietuvoje, aktyviausi jo dalyviai buvo nubausti rykštėmis. 1871 m. pastatyta cerkvė. XIX a. Dūkštas buvo Zarasų apskrities miestelis.[4]

1895 m. sudegė 41 miestelio kiemas. 1897 m. atidarytas paštas. 1905 m. įvyko anticarinis mitingas. 1907 m. pastatyta mūrinė cerkvė. 1908 m. leisti savaitiniai turgūs. Per I pasaulinio karo vokiečių okupaciją nutiestas siaurasis geležinkelis į Drūkšius. 1919 m. įsikūrė sentikių parapija. 1920 m. miestas okupuotas Lenkijos. 1939 m. spalio 10 d. grąžintas Lietuvai. 1940 m. atidaryta biblioteka.

Dūkštas miesto statusą gavo 1956 m. gruodžio 28 d. Sovietmečiu buvo tarybinio ūkio centrinė gyvenvietė, įkurta meno dirbinių įmonė, žemdirbystės instituto bandymų stotis.

Sovietinės okupacijos metais po II pasaulinio karo rajone veikė Vytauto apygardos Lokio rinktinės Lietuvos partizanai. Veikė ligoninė, poliklinika, Dūkšto bandymų stotis, susivienijimo „Dovana“ cechas, sviesto gamyklos cechas, Kuro aparatūros remonto gamykla. 19491995 m. veikė Dūkšto duonos kombinatas, dab. bendrovė „Dūkšto duona“. 1940 m. atidaryta biblioteka, po II pasaulinio karo pastatytas vaikų lopšelis-darželis, kultūros centras.[5]

2012 m. kovo 14 d. patvirtintas Dūkšto herbas.

Administracinis-teritorinis pavaldumas
18611894 m. Dūkšto valsčiaus centras Zarasų apskritis
19191925 m. Breslaujos apskritis Vilniaus žemė (Lenkija)
19251939 m. Švenčionių apskritis Vilniaus vaivadija (Lenkija)
19391940 m. Švenčionėlių apskritis
19401950 m. Zarasų apskritis
19501953 m. Dūkšto apylinkės centras Dūkšto rajono centras Vilniaus sritis
19531956 m.
19561959 m. rajoninio pavaldumo miestas
19591977 m. Ignalinos rajonas
19771995 m. rajoninio pavaldumo miestas, Dūkšto apylinkės centras
1995 Dūkšto seniūnijos centras Ignalinos rajono savivaldybė Utenos apskritis


Gyventojai redaguoti

1941 m. į TSRS ištremti 7, 1949 m. – 5 Dūkšto gyventojai. Per masinį 1948 m. gegužės mėn. trėmimą iš Dūkšto geležinkelio stoties į TSRS išvežta 11 vagonų (77 šeimos) tremtinių.

 
 
Demografinė raida tarp 1902 m. ir 2021 m.
1902 m.[6] 1914 m. 1921 m.[7] 1931 m.[8] 1959 m.sur.[9] 1970 m.sur.[10] 1974 m.[11] 1979 m.sur.[12]
739 726 1 076 1 689 1 968 1 444 1 500 1 633
1985 m.[13] 1989 m.sur.[14] 2001 m.sur.[15] 2011 m.sur.[16] 2015 m. 2021 m.sur.[17] - -
1 600 1 193 1 070 888 812 732 - -


Tautinė sudėtis redaguoti

2011 m. gyveno 888 žmonės:[18]

2001 m. gyveno 1 070 žmonės:[19]

1921 m. gyveno 1 076 žmonės:[20]

Žymūs žmonės redaguoti

Dvaro kapinėse, buvusiame Dūkšto bažnyčios šventoriuje palaidoti dailininkas Jonas Rustemas (1762–1835), pomologas Adomas Hrebnickis (1857–1941). Dūkšte užaugo Lietuvos Vyriausiasis kariuomenės vadas, divizijos generolas Stasys Raštikis (1896–1985).

Galerija redaguoti

Šaltiniai redaguoti

  1. Aldonas Pupkis, Marija Razmukaitė, Rita Miliūnaitė. Vietovardžių žodynas. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. ISBN 5-420-01497-1. // (internetinis leidimas) [sudarytojai Marija Razmukaitė, Aldonas Pupkis]. ISBN 978-9955-704-23-2.
  2. Aleksandras Vanagas. Lietuvių hidronimų etimologinis žodynas. – Vilnius: Mokslas, 1981. // psl. 95
  3. Oro temperatūra. Enciklopedija „Lietuva“, I t. // Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2008, 69 psl.
  4. Dukszty (2). Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich, T. II (Derenek — Gżack). Warszawa, 1881, 213 psl. (lenk.)
  5. Kazys MisiusDūkštas (miestas). Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. V (Dis-Fatva). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2004. 191 psl.
  6. Алфавитный списокъ населенныхъ мѣстъ Ковенской губерніи. – Ковна, Тіпографія Губернскаго Правленія, 1903.
  7. Skorowidz miejscowości Rzeczypospolitej Polskiej: opracowany na podstawie wyników pierwszego powszechnego spisu ludności z dn. 30 września 1921 r. i innych źródeł urzędowych, tomy I–VII. – Warszawa, 1923.
  8. Wykaz miejscowości Rzeczypospolitej Polskiej, tom I: Województwo wileńskie. – Warszawa, Główny urząd statystyczny Rzeczypospolitej Polskiej, 1938.
  9. DūkštasMažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 1 (A–J). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1966, 441 psl.
  10. Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės 1959 ir 1970 metais (Visasąjunginių gyventojų surašymų duomenys). Vilnius: Centrinė statistikos valdyba prie Lietuvos TSR Ministrų tarybos, 1974.
  11. DūkštasLietuviškoji tarybinė enciklopedija, III t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1978. T.III: Demokratinis-Garibaldžio, 189 psl.
  12. Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės (1979 metų Visasąjunginio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos TSR Centrinė statistikos valdyba, 1982.
  13. Vincas Brazauskas, Kazys Misius ir kt. Dūkštas. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 1 (A-Grūdas). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. // psl. 465
  14. Kaimo gyvenamosios vietovės (1989 metų Visuotinio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos Respublikos Statistikos departamentas, 1993.
  15. Utenos apskrities gyvenamosios vietovės ir jų gyventojai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2003.
  16. Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2011 metų gyventojų ir būstų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2013. Suarchyvuota 2022-04-08.
  17. Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2021 metų gyventojų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2022.
  18. 2011 m. surašymo duomenys Archyvuota kopija 2021-10-28 iš Wayback Machine projekto.
  19. 2001 m. surašymo duomenys Archyvuota kopija 2016-03-06 iš Wayback Machine projekto.
  20. 1921 m. surašymo duomenys
  • Dūkštas. Mūsų Lietuva, T. 1. – Bostonas: Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1964. – 631 psl.

Nuorodos redaguoti