Lietuvių hidronimų etimologinis žodynas
| |
| Autorius | Aleksandras Vanagas |
| Šalis | Lietuvos TSR |
| Žanras | geografinis žinynas |
| Sritis | geografija |
| Šalis | TSRS |
| Kalba | lietuvių |
| Leidykla | „Mokslas“, Vilnius |
| Išleista | 1981 m. |
| Puslapių | 408 |
Lietuvių hidronimų etimologinis žodynas – geografinis žinynas, išleistas 1981 m. ir aprašantis Lietuvos upių ir ežerų etimologiją.
Hidronimų etimologinis žodynas – pirmasis toks baltų kalbotyroje. Lietuviški hidronimai lyginami su etimologiškai giminingais kitais lietuvių toponimais, su latvių, prūsų, kitų indoeuropiečių kalbų vietovardžiais ir bendriniais žodžiais. Hidronimai žodyne pateikiami abėcėlės tvarka.
Aprašymas redaguoti
XX a. buvo renkami Lietuvos hidronimai, nustatant ir jų etimologines lytis. Kazimieras Būga sudarė 75 000 vietovardžių ir asmenvardžių kartoteką. XX a. 2-ojoje pusėje ji buvo išplėsta iki 300 000.[1] Vėliau buvo išleistas LTSR upių ir ežerų vardynas[2] (didžiuma vietovardžių paimta būtent iš šio leidinio).[3] Po to vietovardžiai buvo pildomi ir toliau. Žodyną rengiant taip pat panaudotas B. Savukyno ežerų vardų tyrimas. Taip pat buvo panaudotas Latvijos vietovardžių žodynas, tuo metu tik įpusėtas leisti. Daugelis hidronimų žodyne aiškinama pirmąkart.[3]
Kaip pagrindiniai žodyno trūkumai išskiriama tarminės leksikos pavyzdžių taikymas etimologijai pagrįsti ir netikslus formų transponavimas į bendrinę kalbą.[3]
Šaltiniai redaguoti
- ↑ Aleksandras Vanagas. Lietuvių hidronimų etimologinis žodynas. – Vilnius: Mokslas, 1981. // psl. 5
- ↑ Lietuvos TSR upių ir ežerų vardynas. Atsakingoji redaktorė E. Grinaveckienė. Sudarytojai: B. Savukynas, A. Vanagas, V. Vitkauskas, K. Vosylytė, I. Ermanytė. – Vilnius, 1963.
- ↑ 3,0 3,1 3,2 Zubaitienė Vilma. Lietuvių leksikografija: istorija ir dabartis. Vilnius: Vilniaus universitetas, 2014, 194–195 psl.