Vytauto apygarda
Vytauto apygarda – rezistencinio pasipriešinimo apygarda, vienijusi Švenčionių, Utenos ir Rokiškio apskričių partizanus.[1]
Struktūra
redaguotiApygardą sudarė 3 rinktinės:
- Tigro rinktinė,
- Lokio rinktinė,
- Šarūno-Liūto rinktinė (iki 1946 m. vadinosi Šarūno rinktine):
Vadovybė
redaguotiVytauto apygardos vadai:
Nuo | Iki | Asmuo | Paveikslas | Veikla |
1945 m. rugpjūčio mėn. | - | Jonas Kimštas-Dėdė, Dobilas, dėdė Jonas, Aukštaitis, Žalgiris, Žygūnas | ||
1945 m. rugsėjo mėn. | 1945 m. gruodžio 1 d. | Vladas Mikulėnas-Lubinas | žuvo Biliakiemio kaime | |
1945 m. gruodžio mėn. | 1946 m. spalio 1 d. | Bronius Zinkevičius-Artojas | žuvo Sūdalaukio kaime | |
1946 m. spalio mėn. | 1947 m. birželio mėn. | vėl Jonas Kimštas | 1952 m. rugsėjo mėn. J.Kimštas sutiko bendradarbiauti su NKVD (agentūrinis slapyvardis - Jurginis), mirė 1974 m. Vilniuje | |
1947 m. birželio mėn. | 1949 m. kovo 24 d. | Vincas Kaulinis-Miškinis | žuvo Nolėnų kaime | |
1949 m. kovo mėn. | 1951 m. gruodžio mėn. | Bronius Kalytis-Siaubas | 1951 m. gruodžio 20 d. apgaule į MGB organizuotą susitikimą įvilioti apygardos vadas Bronius Kalytis-Siaubas, Liutauras ir Mykolas Urbonas-Liepa
Suimtas sutiko bendradarbiauti su NKVD, išdavė 35 partizanus, tarp jų keletą vadų ir buvusį Šiaurės Rytų Lietuvos srities vadą Joną Kimštą. |
Veikla
redaguotiApygarda įkurta 1945 m. rugpjūčio mėn., štabas nustojo egzistavęs 1952 m. pradžioje.
Apygardoje leisti laikraščiai „Aukštaičių kova“ ir „Laisvės šauklys“.
Šaltiniai
redaguoti- ↑ Nijolė Gaškaitė‑Žemaitienė, Gintaras Vaičiūnas. Vytauto apygarda. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XV (Venk–Žvo). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2014. 311-312 psl.