Bronius Stosiūnas
| Bronius Stosiūnas | |
|---|---|
| |
| Gimė | 1887 m. sausio 20 d. Dzenkūniškės, Semeliškių valsčius, Trakų apskritis |
| Mirė | 1946 m. liepos 2 d. (59 metai) Južnouralskas, Sverdlovsko sritis, Rusija |
| Sutuoktinis (-ė) | Bronė Stosiūnienė |
| Vaikai | Janina Stosiūnaitė |
| Veikla | žurnalistas, redaktorius, rašytojas, valstybės veikėjas |
| Alma mater | Vilniaus universitetas |
| Žymūs apdovanojimai | |
Bronius Stosiūnas (1887 m. sausio 20 d., senu stiliumi sausio 8 d. Dzenkūniškės, Semeliškių valsčius, Trakų apskritis – 1946 m. liepos 2 d. Južnouralskas, Sverdlovsko sritis, Rusija) – Lietuvos pedagogas, žurnalistas, redaktorius, rašytojas, valstybės veikėjas, 1917 m. Vilniaus konferencijos dalyvis.
Biografija
redaguotiBaigęs Semeliškių pradžios mokyklą ir Trakų mokytojų seminariją [1], nuo 1906 m. iki 1915 m. dirbo „Šaltinio“ redakcijoje, nuo 1912 m. Nr. 23 iki 1915 m. Nr.33 savaitraščio redaktorius, 1911–1914 m. jo priedo „Šaltinėlis“ redaktorius. 1913–1915 m. Seinuose leido ir redagavo žurnalą jaunimui „Vainikas“. Kartu bendradarbiavo leidiniuose „Spindulys“, „Artojas“, „Vienybė“, „Draugija“, „Viltis“. [2]
1907–1919 m. Krikščionių demokratų partijos narys. Pirmojo pasaulinio karo metais mokytojavo Semeliškėse. 1917 m. dalyvavo rugsėjo 18–22 d. vykusioje Vilniaus konferencijoje. Vienas iš 1918 m. Lietuvių katalikų jaunimo sąjungos „Pavasaris“ steigėjų, 1918–1919 m. jos pirmininkas. 1918 m. redagavo žurnalą „Pavasaris“. Nuo 1919 m. vasario mėn. įsijungė į savivaldybių ir apskričių steigimo darbus. 1919 m. paskirtas Trakų apskrities viršininku. Vėliau dirbo Vidaus reikalų ministerijos Piliečių apsaugos departamente. Įsteigė ir 1922–1923 m. redagavo „Milicijos žinios“. Daug rašė į leidinius „Rytų Lietuva“, „Karo archyvas“.
Nuo 1925 m. gegužės 5 d. iki 1926 m. rugsėjo 15 d. ir nuo 1926 m. gruodžio 19 d. iki 1927 m. kovo 31 d. Šiaulių apskrities viršininkas. Atsiųstas iš karto po 1926 m. gruodžio 17 d. perversmo į „raudonuosius“ Šiaulius, kuriuos valdė socialdemokratai, susidūrė su mandagiu naujosios Lietuvos valdžios nutarimų ignoravimu.
Nuo 1927 m. balandžio 1 d. iki 1930 m. rugpjūčio 1 d. Panevėžio apskrities viršininkas. Iš karto ėmėsi aktyvios veiklos, ypač didelį dėmesį skyrė taisyti keliams. Nesitaikstė su prastai dirbančiais pareigūnais. 1927 m. buvo padėtas kertinis akmuo ir pradėta naujos, modernios ligoninės statyba, jai iš vyriausybės gauta 50 tūkstančių litų. Nuo 1928 m. rugsėjo 1 d. Panevėžio mieste, o vėliau ir apskrityje, įvestas privalomas pradinis mokslas. Jam teko įgyvendinti naująjį 1929 m. spalio 7 d. Savivaldos įstatymą, kuris suvaržė valsčių savivaldybių teises, nes buvo įvestos seniūnijos, bet sustiprino centralizuotą apskričių valdymą. Jo žmona tapo Panevėžio ligonių kasos tarybos valdybos nare, buvo viena iš Panevėžio moterų šaulių būrio įkūrėjų.
Nuo 1930 m. Ukmergės apskrities viršininkas, 1937–1939 m. liepos 1 d. Alytaus apskrities viršininkas. Nuo 1939 m. liepos 1 d. iki 1940 m. birželio 14 d. Utenos apskrities viršininkas. Vokiečių okupacijos metais vadovavo Utenos metrikacijos skyriui. 1945 m. suimtas, kalintas Rusijos lageriuose.[3]
Bibliografija
redaguotiĮvertinimas
redaguoti- 1928 m. – Gedimino 3 laipsnio ordinas.
- 1931 m. - Vytauto Didžiojo 4 laipsnio ordinas
- 1934 m. - Šaulių žvaigždės ordinas
- 1934 m. - Ugniagesių "Artimui pagalbon" 3 laipsnio kryžius
- 1928 m. - Lietuvos nepriklausomybės 10 - čio medalis
Šaltiniai
redaguoti- ↑ http://www.kaisiadoriumuziejus.lt/enciklopedija/index.php?title=Stosi%C5%ABnas_(Stasi%C5%ABnas)_Bronius
- ↑ Žurnalistikos enciklopedija. – Vilnius: Pradai, 1997. – 474 psl.
- ↑ Bronius Stosiūnas. Šiaulių apskrities Povilo Višinskio biblioteka Archyvuota kopija 2011-01-16 iš Wayback Machine projekto.