Dalia Dilytė
Dalia Dilytė-Staškevičienė (g. 1944 m. birželio 22 d. Kraštuose, Svėdasų valsčius) – lietuvių literatūros tyrinėtoja, vertėja, humanitarinių mokslų daktarė.
Biografija
redaguoti1966 m. baigė klasikinę filologiją Vilniaus universitete, 1989 m. filologijos mokslų kandidatė.
Nuo 1966 m. Vilniaus universiteto dėstytoja, nuo 1990 m. docentė.
Sūnus – verslininkas ir rašytojas Ignas Staškevičius.
Mokslinė veikla
redaguotiParašė straipsnių apie antikinę literatūrą ir kultūrą. Išvertė Tacito („Analai“ 1972 m.), Senekos („Laiškai Lucilijui“ 1986 m. 2 leid. 1999 m., „Diatribės“ 1997 m.), Tibulo („Elegijos“ 1993 m.), Cicerono, Tertuliano, Eriugenos, Erazmo Roterdamiečio, M. Liuterio, F. Melanchtono ir kitų veikalų ištraukas.[1]
Bibliografija
redaguoti- Heladės šviesa, 1994 m., estų kalba 1996 m.
- Antikinė literatūra, 1997 m.
- Amžinoji Roma, 1998 m.
- Atrium scientiarum antiquarum et novarum, 2001 m.
- Antikos pedagogai, 1991 m.
- Romėnų literatūros chrestomatija, su E. Ulčinaite, 1992 m.
- Antikinė literatūra. Vilniaus universiteto leidykla, 2006 m.
- Senovės Graikijos kultūra. Vilniaus universiteto leidykla, Vilnius, 2007 m.
- Senovės Romos kultūra. Vilnius: Metodika, 2012 m.
- Filosofo žmona, romanas. Vilnius: Sofoklis, 2016.
Šaltiniai
redaguoti- ↑ Dalia Dilytė. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. IV (Chakasija-Diržių kapinynas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2003. 771 psl.