Vladas Eidukevičius
Vladas Eidukevičius (1891 m. rugsėjo 9 d. Kaunas – 1941 m. birželio 22 d. Kaunas) – lietuvių tapytojas.
Biografija redaguoti
Nuo 1906 m. Rygoje privačiai ir meno mokykloje mokėsi dailės. 1910–1912 m. gyveno Sankt Peterburge, Maskvoje, 1913–1918 m. Vokietijoje, nuo 1914 m. studijavo Miuncheno dailės akademijoje. Po Pirmojo pasaulinio karo lankėsi Prancūzijoje, Italijoje ir kitur. Nuo 1929 m. gyveno Rygoje, nuo 1932 m. Kaune. Tragiškai žuvo.
Kūryba redaguoti
Nuo 1911 m. dalyvavo dailės parodose. Individualios parodos surengtos Rygoje (1922 m., 1929 m.), Paryžiuje (1928 m.), Kaune (1932 m.), Klaipėdoje (1933–1934 m.), Palangoje (1939 m.).
Ankstyvieji kūriniai („Rygos panorama“) tamsių spalvų, kontrastingo šešėliavimo. Ketvirtajame dešimtmetyje jo kūryboje išryškėjo impresionizmo bruožai. Vieniems šio laikotarpio portretams („Autoportretas su skrybėle ir teptukais“, 1935 m., „Tėvas su dukterimi“, 1938 m.) būdinga santūri, lyrinė vidinė charakteristika, sodrus koloritas, kitiems („Konstantinas Glinskis“, „Profesorius Mykolas Romeris“, abu 1934 m., „Petras Rimša“ 1939 m.) – psichologiškumas, rudos spalvos monochromija, subtilus šešėliavimas. Lyriškumu pasižymi moterų ir vaikų portretai („Siuvėja“, „Mergaitė su ramunėmis“). Nutapė sodraus kolorito panoraminių („Kauno vaizdas nuo Žaliakalnio“, 1933 m., „Kaunas žiemą iš Aleksoto“, 1934 m.) ir kaimo bei miesto atskirų kampelių („Sodyba“, „Žydinčios obelys“) peizažų, spalvingų natiurmortų.[1]
Literatūra redaguoti
- Tomas Sakalauskas. Esu toks, koks esu. Vilnius, 1987 m.
Šaltiniai redaguoti
- ↑ Vladas Gasiūnas. Vladas Eidukevičius. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. V (Dis-Fatva). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2004. 359 psl.