Baltijos valstybės

(Nukreipta iš puslapio Baltijos respublikos)
Baltijos valstybės
latv. Baltijas valstis
est. Balti riigid
Plotas175 228 km²
Gyventojų6 000 000 (2021)
ValstybėsEstijos vėliava Estija
Latvijos vėliava Latvija
Lietuvos vėliava Lietuva
Laiko juostosUTC+2 (EET)
UTC+3 (EEST)

Baltijos valstybės[1] – Lietuva, Latvija ir Estija.

Kaip atskiri politiniai vienetai susikūrė 1918 m. 1940 m. aneksuotos TSRS. Nepriklausomybę atkūrė 19901991 m.

Dėl unikalios geografinės padėties Baltijos šalys priskiriamos Rytų, Vidurio arba Šiaurės Europai. Pagal oficialų Jungtinių Tautų Organizacijos skirstymą Baltijos šalys – Šiaurės Europos dalis. Istoriškai Baltijos valstybių samprata irgi kito – po Pirmojo pasaulinio karo šis pavadinimas buvo taikomas Lietuvai, Latvijai, Estijai bei Suomijai.[2][3] TSRS okupacijos metais vartota panaši sąvoka Pabaltijys, pagal kurią prie Lietuvos, Latvijos bei Estijos priskirta ir Kaliningrado sritis.

Ekonomikos redaguoti

Pagrindinis straipsnis – Baltijos tigrai.

Baltijos šalių ekonomika 20002006 m. augo sparčiausiai Europoje. 2006 m. Estijos BVP išaugo 11,2 %, Latvijos – 11,9 %, Lietuvos – 7,5 %. Visose trijose šalyse 2006 m. vasarį nedarbo lygis nukrito žemiau Europos Sąjungos vidurkio.

Demografinė padėtis redaguoti

Atkūrus nepriklausomybę, Baltijos šalyse kilo ekonominių problemų. Smuko demografiniai rodikliai, sumažėjo gimstamumas, padidėjo mirtingumas. Gyventojų prieaugis tapo neigiamas.

Pastaraisiais metais Baltijos šalių ekonomika kyla, gerėja žmonių gyvenimo lygis, tačiau gimstamumas išlieka labai mažas. Prognozuojama, kad iki XXI a. vidurio gyventojų skaičius Lietuvoje sumažės ketvirtadaliu, Latvijoje ir Estijoje – trečdaliu.

Energetika redaguoti

Baltijos šalys neturi didelių naftos, gamtinių dujų ar akmens anglių telkinių. Taigi didžiąją išteklių dalį įsiveža iš kitų valstybių. Dėl ypatingos geografinės padėties daugiausia žaliavų šios šalys importuoja iš Rusijos. 1964 m. Latvijoje mažame Adzės miestelyje, netoli Gudeniekų kaimo, išgauta nafta. Vėliau naftos paieška buvo tęsiama Baltijos jūros šelfe, kur atrasta keletas perspektyvių naftos gavimo vietovių. TSRS laikais išgręžti 93 tyrimo gręžiniai. Naftos gręžiniai nebuvo eksploatuojami, nes iš Rusijos atsigabenti naftą atsiėjo pigiau. Didesnio dėmesio naftos gręžiniai sulaukė Latvijai atgavus nepriklausomybę 1991 metais. Buvo kilęs net diplomatinio pobūdžio „karas” su Lietuva dėl naftos atsargų Baltijos jūroje. Pagal įvairius vertinimus Latvijos naftos atsargos svyruoja nuo 250 iki 730 milijonų barelių.

Estija ir Lietuva pagamina daug elektros energijos, Latvija – gerokai mažiau. Estijoje didelę reikšmę turi vietinės naudingosios iškasenos – skalūnai, kurių gavybą ir naudojimą Estija rengiasi didinti.[4]

Iki 2009 m. Lietuvoje apie 70 % visos elektros energijos pagamindavo Ignalinos atominė elektrinė. Sustabdžius elektrinės veiklą, energiją gamina šiluminės, vandens, vėjo ir saulės jėgainės.

Didžiąją Latvijos elektros energijos dalį gamina Dauguvos upėje įrengtos galingos vandens jėgainės. Likusią dalį šalis importuoja iš Lietuvos ir kitų valstybių.

2007 m. pradėtas tarpvalstybinis Baltijos šalių elektros tinklų sinchronizacijos projektas, kuriuo siekiama atskirti šalių elektros tinklus nuo BRELL žiedo ir sinchronizuoti su Kontinentiniu Europos tinklu. 2019 m. birželio 20 d. Europos Komisijos vadovai Briuselyje patvirtino darbų kalendorių, kaip Baltijos šalių elektros tinklus atjungti nuo posovietinės sistemos ir sinchronizuoti su Vakarų Europa.

Valstybių statistika redaguoti

    Šiam straipsniui ar jo daliai reikia daugiau nuorodų į šaltinius.
Jūs galite padėti Vikipedijai įrašydami tinkamas išnašas ar nuorodas į šaltinius.
Estija Latvija Lietuva Iš viso
Herbas       N/A
Vėliava       N/A
Sostinė Talinas Ryga Vilnius N/A
Nepriklausomybė N/A
Politinė sistema Parlamentinė respublika Parlamentinė respublika Pusiau prezidentinė respublika N/A
Parlamentas Riigikogu Saeima Seimas N/A
Prezidentas Alar Karis Egils Levits Gitanas Nausėda N/A
Gyventojų (2021) 1 328 000[5] 1 893 000[6] 2 810 000[7] ~6 031 000
Plotas 45 339 km2 64 589 km2 65 300 km2 175 228 km2
Tankumas 30,9 žm./km2 29 žm./km2 43 žm./km2 34 žm./km2
Vandens (%) 4,56 % 1,5 % 1,35 % 2,47 %
BVP (nominalus) (2021)[8] 30,660 mlrd. € 32,917 mlrd. € 55,326 mlrd. € 118,902 mlrd. €
BVP (nominalus) 1 gyv. (2021)[8] 23 060 € 17 480 € 19 740 € ~19 715 €
Karinis biudžetas (2022) 748 mln. €[9] 758 mln. €[10] 1,2 mlrd. €[11] 2,7 mlrd. €
Gini indeksas (2019)[12] 30.5 35.2 35.4 N/A
ŽSRI (2019)[13] 0.882 (Labai aukštas) 0.854 (Labai aukštas) 0.869 (Labai aukštas) N/A
Interneto kodas .ee .lv .lt N/A
Telefono kodas +372 +371 +370 N/A

Miestų statistika redaguoti

Pagrindinis sąrašas – Baltijos valstybių didžiausi miestai

Vieta Miestas Šalis Miesto gyventojų skaičius 2021 m. prdž.[14] Miesto gyventojų skaičių buvęs 1989 m.
1 Ryga   Latvija 614 618 910 455
2 Vilnius   Lietuva 559 421 576 700
3 Talinas   Estija 438 341 478 974
4 Kaunas   Lietuva 293 277 419 745
5 Klaipėda   Lietuva 149 056 202 929
6 Šiauliai   Lietuva 101 884 145 629
7 Tartu   Estija 91 407 113 977
8 Panevėžys   Lietuva 84 613 126 483
9 Daugpilis   Latvija 80 627 129 000
10 Liepoja   Latvija 67 964 114 486

Didžiausi miestai pagal etninių gyventojų (lietuvių, latvių, estų) skaičių (2021 metai):[15][16][17]

  1.   Vilnius(373 513)
  2.   Ryga (287 149)
  3.   Kaunas (282 023)
  4.   Talinas (233 520)
  5.   Klaipėda (135 557)
  6.   Šiauliai (120 263)
  7.   Panevėžys (113 585)
  8.   Tartu (76 227)
  9.   Alytus (66 390)
  10.   Marijampolė (44 555)

Šaltiniai redaguoti

  1. http://www.vlkk.lt/konsultacijos/2005-pabaltijys-baltijos-salys Archyvuota kopija 2018-03-27 iš Wayback Machine projekto.
  2. Maude, George (2010). „Aspects of the Governing of the Finns. Peter Lang.“ ISBN 978-1-4331-0713-9.
  3. Bojtar, Endre (1999). „Foreword to the Past: A Cultural History of the Baltic People.“ Central European University Press. ISBN 9789639116429.
  4. https://www.enefit.com/enefit280-building Archyvuota kopija 2013-12-02 iš Wayback Machine projekto.
  5. „Population | Statistikaamet“.
  6. „Population number, its changes and density“.
  7. „Census shows Lithuania's population shrink to 2.8m“. 2021-12-21.
  8. 8,0 8,1 „Eurostat - Tables, Graphs and Maps Interface (TGM) table“.
  9. „Defense budget to increase by €103 million“. news.err.ee/. 23 September 2021.
  10. „Aizsardzības nozares budžets“. mod.gov.lv.
  11. „2022 METŲ KAM BIUDŽETAS“. kam.lt. Suarchyvuotas originalas 2020-01-14. Nuoroda tikrinta 2022-05-11.
  12. „GINI index (World Bank estimate) | Data“. World Bank. Suarchyvuotas originalas 22 April 2018. Nuoroda tikrinta 28 May 2018.
  13. „| Human Development Reports“. Suarchyvuotas originalas 14 rugsėjo 2018. Nuoroda tikrinta 14 rugsėjo 2018.
  14. stat.gov.lt / Nuolatinių gyventojų skaičius miestuose metų pradžioje
  15. „Home | Centrālā statistikas pārvalde“. www.csp.gov.lv. Nuoroda tikrinta 2023-06-04.
  16. „Home | Statistikaamet“. www.stat.ee (anglų). Nuoroda tikrinta 2023-06-04.
  17. „Pradžia - Oficialiosios statistikos portalas“. osp.stat.gov.lt. Nuoroda tikrinta 2023-06-04.

Nuorodos redaguoti