Baltijos valstybės

(Nukreipta iš puslapio Pabaltijys)
Baltijos valstybės (lietuvių kalba)
Baltijas valstis (latvių kalba)
Balti riigid (estų kalba)
LocationBalticStatesInEurope.png
Šalys Estijos vėliava Estija
Latvijos vėliava Latvija
Lietuvos vėliava Lietuva
Sostinės Vilnius, Ryga, Talinas
Oficialios kalbos lietuvių kalba, latvių kalba, estų kalba
Plotas 175 015 km²
Pabaltijys 1686 m.

Baltijos valstybės, Pabaltijys – Lietuva, Latvija ir Estija.

Kaip atskiri politiniai vienetai susikūrė 1918 m. 1940 m. aneksuotos SSRS. Nepriklausomybę atkūrė 19901991 m.

Kaip regionas Pabaltijys yra tarp Šiaurės ir Vidurio bei Rytų Europos; prie Baltijos jūros. Regioną sudaro Lietuva, Latvija ir Estija; kai kas priskiria ir Rusijos Kaliningrado sritį, anksčiau buvusią Rytų Prūsiją.

Turinys

EkonomikosKeisti

Pagrindinis straipsnis – Baltijos tigrai.

Baltijos šalių ekonomika 20002006 m. augo sparčiausiai Europoje. 2006 m. Estijos BVP išaugo 11,2 %, Latvijos – 11,9 %, Lietuvos – 7,5 %. Visose trijose šalyse 2006 m. vasarį nedarbo lygis nukrito žemiau Europos Sąjungos vidurkio.

Demografinė padėtisKeisti

Atkūrus nepriklausomybę, Baltijos šalyse kilo ekonominių problemų. Smuko demografiniai rodikliai, sumažėjo gimstamumas, padidėjo mirtingumas. Gyventojų prieaugis tapo neigiamas.

Pastaraisiais metais Baltijos šalių ekonomika kyla, gerėja žmonių gyvenimo lygis, tačiau gimstamumas išlieka labai mažas. Prognozuojama, kad iki XXI a. vidurio gyventojų skaičius Lietuvoje sumažės ketvirtadaliu, Latvijoje ir Estijoje – trečdaliu.

EnergetikaKeisti

Baltijos šalys neturi didelių naftos, gamtinių dujų ar akmens anglių telkinių. Taigi didžiąją išteklių dalį įsiveža iš kitų valstybių. Dėl ypatingos geografinės padėties daugiausia žaliavų šios šalys importuoja iš Rusijos. 1964 m. Latvijoje mažame miestelyje Adze, netoli kaimo Gudenieki, išgauta nafta. Vėliau naftos paieška buvo tęsiama Baltijos jūros šelfe, kur atrasta keletas perspektyvių naftos gavimo vietovių. TSRS okupacijos laikotarpiu išgręžti 93 tyrimo gręžiniai. Naftos gręžiniai nebuvo eksploatuojami, nes jos ištekliai buvo pigiai gaunami iš Rusijos. Didesnio dėmesio naftos gręžiniai sulaukė Latvijai atgavus nepriklausomybę 1991 metais. Buvo kilęs net diplomatinio pobūdžio „karas” su artimiausia kaimyne ir partnere Lietuva dėl naftos atsargų Baltijos jūroje. Pagal įvarius vertinimus Latvijos naftos atsargos svyruoja nuo 250 iki 730 milijonų barelių.

Estija ir Lietuva pagamina daug elektros energijos, Latvija – gerokai mažiau. Estijoje didelę reikšmę turi vietinės naudingosios iškasenos – skalūnai, kurių gavybą ir naudojimą Estija rengiasi didinti.[1]

Iki 2009 m. Lietuvoje apie 70 % visos elektros energijos pagamindavo Ignalinos atominė elektrinė. Sustabdžius elektrinės veiklą, energiją gamina šiluminės, vandens, vėjo ir saulės jėgainės.

Didžiąją Latvijos elektros energijos dalį gamina Dauguvos upėje įrengtos galingos vandens jėgainės. Likusią dalį šalis importuoja iš Lietuvos ir kitų valstybių.

StatistikosKeisti

    Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta šaltinių ar nuorodų į juos.
Jūs galite padėti Vikipedijai įrašydami tinkamas išnašas ar nuorodas į šaltinius.
Vėliava      
Valstybė Estija Latvija Lietuva
Sostinė Talinas Ryga Vilnius
Nepriklausomybė 1991 m. rugpjūčio 20 d. 1990 m. gegužės 4 d. – 1991 m. rugsėjo 6 d. 1990 m. kovo 11 d.
Gyventojų skaičius (2017) 1 305 755 (2017 m.) 1 944 565 (2017 m.) 2 827 947 (2017 m.)
Gyventojų tankumas 28 žm./km² 34,3 žm./km² 45,3 žm./km²
Plotas 45 226 km² 64 589 km² 65 300 km²
Vandens (%) 4,56 % 1,5 % 1,35 %
Miškingumas (%) 49 % 40 % 30 %
BVP (PPP) $22,69 mlrd. (2015 m.) $27,04 mlrd. (2015 m.) $41,24 mlrd. (2015 m.)
BVP (PPP) vienam gyventojui $17 295 $13 664 $14 172
BVP (nominalus) $16 410 mlrd. $20 101 mlrd. $48 132 mlrd.
BVP (nominalus) vienam gyventojui $15 310 $8 852 $14 273
Gini koeficientas 34 37,7 36
HDI 0,86 0,855 0,862
Interneto kodas .ee .lv .lt
Skambinimo kodas +372 +371 +370

Didžiausi miestai pagal gyventojus (1989 m.)

  1.   Ryga (910 455)
  2.   Vilnius (576 700)
  3.   Talinas (478 974)
  4.   Kaunas (419 745)
  5.   Klaipėda (202 929)
  6.   Šiauliai (145 629)
  7.   Daugpilis (129 000)
  8.   Panevėžys (126 483)
  9.   Liepoja (114 486)
  10.   Tartu (113 320)
  11.   Narva (81 221)
  12.   Jelgava (74 105)
  13.   Alytus (73 015)
  14.   Kohtla Jervė (62,059)
  15.   Jūrmala (60 600)
  16.   Pernu (52 389)
  17.   Marijampolė (50 887)
  18.   Ventspilis (50 646)
  19.   Mažeikiai (43 547)
  20.   Rėzeknė (42 477)

Didžiausi miestai pagal gyventojus (2016 m.)

  1.   Ryga (698 529) [2]
  2.   Vilnius (532 483) [3]
  3.   Talinas (423 420) [4]
  4.   Kaunas (297 669)
  5.   Klaipėda (154 275)
  6.   Šiauliai (102 983)
  7.   Daugpilis (95 467)
  8.   Tartu (93 687)
  9.   Panevėžys (93 595)
  10.   Liepoja (78 144)
  11.   Jelgava (61 623)
  12.   Narva (58 204)
  13.   Jūrmala (57 371)
  14.   Alytus (54 437)
  15.   Ventspilis (39 861)
  16.   Pernu (39 828)
  17.   Marijampolė (37 619)
  18.   Kohtla Jervė (35 928)
  19.   Mažeikiai (35 201)
  20.   Rėzeknė (31 216)
Didžiausi miestai pagal gyventojų skaičių (2009 m.)
  1.   Ryga (715 978)
  2.   Vilnius (544 206)
  3.   Talinas (404 005)
  4.   Kaunas (353 800)
  5.   Klaipėda (183 828)
  6.   Šiauliai (126 548)
  7.   Panevėžys (113 212)
  8.   Daugpilis (104 870)
  9.   Tartu (98 480)
  10.   Liepoja (85 149)
Didžiausi miestai pagal etninių gyventojų (lietuvių, latvių, estų) skaičių
  1.   Kaunas (335 624)
  2.   Vilnius (312 708)
  3.   Ryga (312 425)
  4.   Talinas (216 996)
  5.   Klaipėda (135 557)
  6.   Šiauliai (120 263)
  7.   Panevėžys (113 585)
  8.   Tartu (81 423)
  9.   Alytus (66 390)
  10.   Marijampolė (44 555)

ŠaltiniaiKeisti

NuorodosKeisti