Petras Roizijus
Petras Roizijus isp. Pedro Ruiz de Moros | |
---|---|
Gimė | 1505 m. Alkanjisas, Ispanija |
Mirė | 1571 m. balandžio 26 d. (~66 metai) |
Veikla | Lietuvos kunigas, poetas, teisinių veikalų autorius. |
Alma mater | Romos universitetas |
Petras Roizijus (isp. Pedro Ruiz de Moros, 1505 m. Alkanjisas, Ispanija – 1571 m. balandžio 26 d. Vilniuje) – Lietuvos kunigas, poetas, teisinių veikalų autorius.
Biografija
redaguotiNuo 1537 m. studijavo teisę Bolonijos, Paduvos, Romos universitetuose. 1542 m. atvyko profesoriauti į Krokuvos universitetą, 1549 m. – Kražių Švč. Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo bažnyčios klebonas, 1549 m. paskirtas karaliaus Žygimanto Augusto teisės patarėju. Nuo 1551 m. ar 1552 m. iki mirties gyveno ir dirbo daugiausia Vilniuje, nuo 1566 m. – Vilniaus Šv. Jono Krikštytojo ir Šv. Jono apaštalo ir evangelisto bažnyčios klebonas. Reiškėsi kaip teisinių įstatymų ir sąvadų kūrėjas, vienas II Lietuvos Statuto rengėjų. Krokuvoje ir Vilniuje išleido keliolika poezijos knygų lotynų kalba.
Kūryba
redaguotiRoizijaus poetinę kūrybą sudaro įvairūs žanrai: satyros, epigramos, epitafijos, elegijos, dedikacijos, epitalamijai, poemos ir kt. Žymi jos dalis tenka proginiams kūriniams, kuriuose užfiksuoti Žygimanto Augusto ir įvairių didikų gyvenimo įvykiai. Roizijus buvo Renesanso epochoje atsiradusių facesijų – kandžių anekdotinio pobūdžio kūrinėlių, turinčių didaktinių tikslų, taip pat epicedijų, makaronikų pradininkas Lietuvoje.
Dažniausios jo satyrų ir epigramų temos – diduomenės ir Bažnyčios atstovų gobšumas, neteisėtai įsigyjamos pareigybės, prisitaikėliškumas (ciklai „Apie pataikavimo meną“, „Apie visagalį pinigą“ ir kt.). Netrūksta jose ir autoironijos, rašančiojo ir lyrinio herojaus priešpriešos, meninei įtaigai sustiprinti prisiimamas klouno vaidmuo.
Gindamas katalikybę, Roizijus parašė pirmąją antireformacinę poemą „Chiliastichon“ (Tūkstanteilis, 1557 m.), kurioje bandė nušviesti tikybinę to meto Lietuvos Didžiosios kunigaikštijos situaciją ir iškelti Lietuvos bei jos didikų ištikimumą katalikybės tradicijai.
Roizijaus kūryboje žymi tėvynės nostalgija, dažnai naudojama jos saulėtumo ir Sarmatijos šalčio supriešinimo metaforika. Ironiškai į Lietuvą pažvelgta pirmajame lietuvių literatūroje makaronike, parašytame maišant lenkiškus ir lotyniškus žodžius „In Lituanicam peregrinationem“ (Apie kelionę per Lietuvą, 1560 m.).[1]
Šaltiniai
redaguoti- ↑ Stasys Goštautas. Du XVI a. ispanų humanistai Italijoje, Lenkijoje ir Lietuvoje: Antonio Augustinas ir Petras Roizijus Maurėjus (Dos humanistas espanoles del siglo XVI en Italia, Polonia y Lituania: Antonio Augustin y Pedro Ruiz de Moros), 1979 m.