Antonijus Koracis (it. Antonio Corazzi, 1792 m. gruodžio 16 d. Livornas1877 m. balandžio 26 d. Florencija) – italų vėlyvojo klasicizmo architektas, dirbęs Lenkijoje bei Lietuvoje.

Varšuvos Didysis teatras
Mostovskių rūmai
Pastatas Ujazdovskių g.
Pastatas Ujazdovskių g.
Obeliskas karininkams lojalistams
Obeliskas karininkams lojalistams

Biografija redaguoti

Livorno Avvalorati teatro impresarijaus sūnus. 1811 m. baigė raštininkų mokyklą, 1816 m. baigė Florencijos dailės akademiją (Regia Accademia delle Belle Arti del Disegno). 1818 m. kunigaikštis Stanislovas Stasičius, ieškodamas architekto jo įsteigtos Mokslo draugų bendrijos pastato statybai, apsilankė Toskanoje ir jam buvo rekomenduotas gabus jaunas architektas Antonijus Koracis. Nuo 1819 m. gyveno ir kūrė Lenkijoje. Jo kūrybai nemažos įtakos turėjo tai, kad Lenkijos karalystė, atsigavusi po Abiejų Tautų Respublikos padalijimo ir Napoleono karų, vėl galėjo skirti nemažai lėšų valstybinių ir visuomeninių pastatų statybai. Prisidėjo prie XIX a. pirmosios pusės Varšuvos architektūrinio vaizdo formavimo, miesto planavimo, suprojektavo Teatro ir Banko aikštes.

Nuo 1847 m. vėl gyveno Florencijoje, išrinktas Florencijos Dailiųjų menų akademijos nariu.

Statiniai monumentalūs, paprastų formų, grakščių proporcijų.[1] Jo kūrybą galima perskirti į du etapus. Maždaug iki 1830 m. ryškus neoklasicizmas, o po 1831 m. sukilimo – tų pačių formų interpretavimas romantizmo dvasia.

Darbai redaguoti

Šaltiniai redaguoti

Nuorodos redaguoti