Juozas Prunskis
| Juozas Prunskis | |
|---|---|
| Gimė | 1907 m. gruodžio 22 d. Žvilbučiuose, Daugailių parap. |
| Mirė | 2003 m. balandžio 26 d. (95 metai) Paloje, netoli Čikagos, JAV |
| Veikla | katalikų dvasininkas, kunigas, prelatas (nuo 1987 m.), žurnalistas, kanonistas. |
| Alma mater | Vytauto Didžiojo universitetas |
| Žymūs apdovanojimai | |
| |
Juozas Prunskis (1907 m. gruodžio 22 d. Žvilbučiuose, Daugailių parap. – 2003 m. balandžio 26 d. Paloje, netoli Čikagos, JAV) – katalikų dvasininkas, kunigas, prelatas (nuo 1987 m.), žurnalistas, kanonistas.
Biografija
redaguoti1918–1922 m. mokėsi Utenos Saulės proginazijoje, 1922–1925 m. Rokiškio gimnazijoje. Nuo 1925 iki 1927 m. Dulių pradinės mokyklos mokytojas. 1927–1932 m. studijavo teologiją Kauno kunigų seminarijoje, vėliau – ir teisę bei filosofiją Vytauto Didžiojo universiteto Teologijos – filosofijos fakulteto Teologijos skyriuje, teologijos licenciatas. 1932 m. gegužės 22 d. arkivyskupas Juozapas Skvireckas jį įšventino kunigu. Pirmąsias šv. Mišias aukojo Antalieptės bažnyčioje.
Nuo 1932 iki 1934 m. Kupiškio parapijos vikaras, nuo 1934 iki 1936 m. dirbo Pažaislio vienuolyne, nuo 1936 iki 1940 m. Šv. Jėzaus Širdies tarnaičių kongregacijos kapelionas, Katalikų veikimo centro informacijos biuro vedėjas. 1936–1939 m. laikraščio „XX amžius“ redaktorius.
1940 m. liepos 22 d. emigravo į Vokietiją, nuo 1940 m. gruodžio gyveno Čikagoje (gyventi priglaudė prelatas Mykolas Leonas Krušas). Nuo 1944 iki 1945 m. Vašingtono katalikiškajame universitete studijavo kanonų teisę, anglų kalba apgynė daktaro disertaciją „Lyginamoji studija tarp Lietuvos konkordato ir valstybės įstatymų“, kanonų teisės daktaras (1945 m.).
1945–1993 m. sielovadinį darbą dirbo Šv. Jurgio lietuviškoje, vėliau Šv. Simfarozos bei Visatos Karalienės nelietuviškoje parapijose. 1948–1972 m. dirbo „Draugo“ redakcijoje. Nuo 1993 m. gyveno Ateitininkų namuose Lemonte.[1] [2]
Mecenatystė
redaguotiNuo 1954 m. nedidelėmis premijomis rėmė spaudos darbuotojus, mokslininkus, menininkus, visuomenininkus (katalikiškos veiklos aktyvistus), nuo 1962 m. Lietuvių fondo narys.
Lietuvių katalikų mokslo akademijos (LKMA) narys, skyrė lėšų pirmosioms premijoms LKMA nariams už mokslinę, visuomeninę bei žurnalistinę veiklą. Skatindamas LKMA religinės literatūros leidybinę veiklą, 1991 m. įkūrė savo vardo fondą (kapitalas – 150 000 JAV dolerių), iš palūkanų remiantį knygų leidimą.
Kūryba
redaguotiNuo 1929 m. rašė leidiniuose „Rytas“, „Skautų aidas“, „Panevėžio balsas“, „Darbininkas“, „Tiesos kelias“, Ūkininkas, „Židinys “ ir kt. JAV – „Lietuvių dienos“, „Draugas“, „Laiškai lietuviams“, „Muzikos žinios“, „Žvaigždė“ ir kt. Pasirašydavo J. Daugailio, J. Žvilbučio slapyvardžiais. [3] Parašė kelis tūkstančius straipsnių.
Parašė, išvertė, sudarė ar redagavo 39 knygas:
- „Maskva be kaukės“ (bendraautoris kun. A. Sušinskas), 1931 m.
- „Pareiga“, 1934 m.
- „Taip mirė nemirtingieji“, 1941 m.
- „Komunizmas ir revoliucija Amerikoje“, 1942 m.
- „15 sušaudytų kunigų Lietuvoje“, 1943 m.
- „Bolševikų kalėjime ir Sibiro ištrėmime“, 1944 m.
- „Aušros vartų Marija“, 1950 m.
- „Metai su Dievu“, 1958 m.
Veiklos įvertinimas
redaguoti- Lietuvių rašytojų draugija, garbės narys, 1982 m.
- Pasaulio lietuvių jaunimo sąjunga, garbės mecenatas, 1991 m.
- Utenos miesto garbės pilietis, 1997 m.
Šaltiniai
redaguoti- ↑ http://www.utena-on.lt/Utenos_enciklopedija/personos/ppersonos.htm Archyvuota kopija 2008-09-17 iš Wayback Machine projekto.
- ↑ http://www.voruta.lt/article.php?article=339 Archyvuota kopija 2008-03-28 iš Wayback Machine projekto.
- ↑ Žurnalistikos enciklopedija. – Vilnius: Pradai, 1997. – 404 psl.